Rasa MILERYTĖ
Kai
pakyla temperatūra ar ką nors suskausta, iškart žinome, ką daryti: į
kokį gydytoją kreiptis, kokią tabletę išgerti ar kokia liaudies
medicinos priemone negalavimą slopinti. Ketinau rašyti, kad, suskaudus
sielą, atsiduriame akligatvyje. Bet tai ne visai tiesa. Mes irgi puikiai
žinome: reikia tylėti, neišsiduoti, ištverti. Tokio mąstymo priežastis –
visuomenėje įsišaknijusi psichikos sveikatos stigma. Vis dar galvojama,
tai itin būdinga žemesnį išsilavinimą turintiems žmonėms, kad psichikos
sveikatos problemos – vaizduotės vaisius, o kreiptis į šias ligas
gydančius specialistus paprasčiausiai gėda. Jei jau pasiryžtama
kreiptis, tai apsiribojama medikamentine pagalba. Kaip parodė 2018 m.
atliktas psichikos sveikatos prevencijos ir priežiūros poreikių ir
patirties tyrimas, 80 proc. depresija sergančių pacientų gauna būtent šį
gydymą, o nemedikamentinį – 8 susitikimus per 12 savaičių – mažiau nei 1
proc. Kad Lietuvoje su psichikos sveikatos priežiūra yra problemų,
ryškiausiai parodo savižudybių rodiklis – Lietuvoje jis didžiausias tarp
ES šalių. Akivaizdu, kad pagalbos kreiptis reikia. Tik kur?
Psichologas konsultuoja, bet negydo
Nors
savo emocinę būklę dažnai esame linkę nuvertinti, laikydami ją ne tokia
svarbia kaip fizinė sveikata, visgi psichologinė būsena yra vienas
pagrindinių veiksnių, darančių įtaką mūsų gyvenimo kokybei, fiziologinei
būklei bei galimų ligų atsiradimui, todėl itin svarbu ja rūpintis, o
prireikus – kreiptis pagalbos į psichologą. Psichologas – tai
specialistas, pasiruošęs išklausyti žmogų, turintį psichologinių
sunkumų, padėti jam rasti išeitis iš susidariusios sudėtingos gyvenimo
situacijos ir pasijusti geriau.
„Gal dar palaukti? Ar aš tikrai
sergu? Ar jau iš tikrųjų viskas taip blogai?“ – klaidingai keliami
klausimai, užkertantys kelią gauti profesionalią pagalbą. Psichologas
nėra gydytojas, todėl nereikia sirgti, kad galėtumėte į jį kreiptis. Į
psichologą galite kreiptis, kai jaučiate poreikį pasikalbėti apie
sunkumus, išgyvenimus, savo savijautą, nuotaiką ir kitais rūpimais
klausimais. Taip pat jei jaučiate stiprią baimę ar nerimą, išgyvenate
pykčio priepuolius, kankina nepasitikėjimas savimi ir vienatvė,
susidūrėte su netektimi, patiriate santykių problemas.
Vis dar
numojama ranka: „Kam man psichologas? Apie problemas galiu pakalbėti su
drauge!“ Svarbu suprasti, kad pokalbis su draugais skiriasi nuo pokalbio
su psichologu. Draugas išklauso ir paguodžia, duoda patarimą.
Psichologas – specialistas, galintis padėti geriau suprasti save,
surasti sprendimą pačiam, atpažinti mąstymo klaidas ir jų nekartoti.
Gauti patarimą – puiku, tačiau draugai, duodami patarimus, dažniausiai
remiasi savo asmenine patirtimi, o psichologas situaciją padeda
išspręsti susitelkdamas į jūsų asmeninę patirtį. Kitas aspektas: ar
visada galima pasitikėti draugais? O štai specialistas užtikrina
konfidencialumą.
Užsitęsus nerimą keliantiems simptomams, reikia kreiptis į psichiatrą
Kai
problemos gilesnės, psichologo konsultacijos gali neužtekti. Matydamas,
kad reikia kompleksinio gydymo, t. y. ne tik konsultacijų, bet ir
medikamentų, psichologas gali rekomenduoti apsilankyti pas psichiatrą.
Psichiatras – asmuo, baigęs bendrąsias medicinos gydytojo studijas ir
pasirinkęs psichiatrijos specializaciją. Šie specialistai išmano ligas,
konsultuoja ir teikia gydymo paslaugas. Gydytojo psichiatro konsultacija
apima ne tik išsikalbėjimą, bet ir specialiomis psichiatro žiniomis
paremtų išvadų, psichikos sutrikimų ir ligų nustatymą, gydymo vaistais
ar psichoterapija skyrimą. Gydytojas psichiatras galutinei diagnozei
nustatyti gali skirti papildomą tyrimą – psichologinius testus, galvos
smegenų kompiuterinę tomografiją. Psichiatro ar psichologo konsultacijų
metu stengiamasi prieiti prie išvados, paremtos paciento bei psichikos
sveikatos specialisto bendru sutarimu.
Pablogėjusi nuotaika, išnykęs
pasitenkinimo gyvenimu jausmas, sumažėjęs veiklos tempas, darbingumas –
pagrindiniai depresijos, kurią gydo psichiatras, požymiai. Šalia šių
požymių vystosi kiti: vieni jaučiasi užslopinti, kiti – nerimastingi,
blaškosi. Mąstymas gali tiek sulėtėti, kad žmogus negali atsikelti,
nusiprausti, atlikti elementarių veiksmų. Depresijos atveju sunku ne tik
nueiti į darbą, bet net ir atsikelti, pasigaminti valgyti, bendrauti.
Nenatūraliai sumažėja arba padidėja apetitas, dėl to pastebimai nukrenta
arba išauga svoris. Nemiga – taip pat dažnas simptomas. Gali būti, kad
žmogus užmiega lengvai, bet 4–5 valandą ryto prabunda ir nebegali
užmigti. Depresiją dažnai lydi somatiniai negalavimai, širdies
permušimai, kraujospūdžio kilimas, virškinimo sutrikimai.
Jei kurie
nors iš šių simptomų tęsiasi dvi savaites, jau verta sunerimti, jei
užsitęsia mėnesį ir ilgiau – būtina kreiptis pagalbos į psichiatrą.
Psichoterapeutas – sielos gydytojas
Psichoterapija – metodas, kai padedant specialistui pokalbio metu nagrinėjami tarpasmeniniai santykiai, aplinkos suvokimas, įprastinio elgesio modeliai, tuo siekiant ilgai išliekančių pokyčių paciento asmenybėje. Psichoterapija gali būti taikoma tiek kaip psichikos sutrikimo gydymo metodas, tiek kaip galimybė sveikam žmogui geriau pažinti savo vidinį pasaulį, įsisąmoninti iki tol nežinotus dalykus apie save. Psichoterapija yra tęstinis procesas (gali trukti keletą metų), šio proceso metu nagrinėjamos gilesnės psichologinės sutrikimų priežastys. Tuo psichoterapija skiriasi nuo psichologinio konsultavimo. Psichoterapeutui mažiau svarbi diagnostika pagal tarptautinę ligų klasifikaciją, jam svarbiau nustatyti žmogaus charakterio tipą, sugebėjimą prisitaikyti tarp kitų žmonių. Į psichoterapeutą rekomenduojama kreiptis dėl asmenybės, elgesio ar emocijų sutrikimų.
Kalbant paprasčiau, galima sakyti, kad psichoterapija – tai savo „gerųjų“ ir „tamsiųjų“ dalių paieška, siekiant išryškinti pozityviąsias. Psichoterapeutas neretai pavadinamas sielos gydytoju. Psichoterapija gali padėti išspręsti su depresija, neurozėmis, stresu, gyvenimiškomis krizėmis susijusias gilumines problemas.
Nors pripažįstama, kad psichoterapija yra ypač paveikus metodas, ir ruošiama vis daugiau įvairių sričių psichoterapeutų, ši paslauga Lietuvoje, deja, nėra kompensuojama. Tai ir nulemia, kad pacientai dažniau renkasi psichologo ir psichiatro pagalbą.
