Rasa MILERYTĖ
Gyventi savarankiškai, turėti saugius ir jaukius namus – kiekvieno svajonė. Deja, kai kuriems žmonėms aplinkybės trukdo šiai svajonei išsipildyti. Krizinėje situacijoje atsidūrusiems žmonėms tokią galimybę suteikia savarankiško gyvenimo namai.
Savarankiško gyvenimo namuose gali apsigyventi įvairaus amžiaus žmonės, kuriems nereikia nuolatinės ir intensyvios priežiūros. Čia priimami asmenys, neturintys nuosavo būsto ir lėšų jam išlaikyti, senyvo amžiaus asmenys, suaugę asmenys su negalia, jei gali patys savimi pasirūpinti, smurtą artimoje aplinkoje patyrę ir todėl namo negalintys grįžti asmenys ir kitokiose krizinėse situacijose atsidūrę žmonės. Žmonės čia apgyvendinami su viltimi, kad ilgainiui pradės gyventi visiškai savarankišką ir tvarkingą gyvenimą: išspręs asmenines problemas, įgys naujų gebėjimų, susiras nuosavą būstą. Savarankiško gyvenimo namai – tarsi stotelė, kurioje žmonės gali gauti psichologų, socialinių darbuotojų pagalbą, lankyti pozityvios tėvystės kursus ir gauti kitas reikiamas paslaugas, kurios įgalintų ateityje gyventi savarankiškai.
Darius, kuriam savarankiško gyvenimo namai ir tapo būtent tokia gyvenimui susitvarkyti skirta stotele, pasakoja, kad keisti gyvenimo būdą jį paskatino tėvystė. Vyras neslepia, kad po skausmingų skyrybų paguodos ieškojo baruose ir draugų būryje, kur ant stalo niekad nepritrūkdavo alkoholio. Po skyrybų Dariui atiteko visiška devynerių metų sūnaus globa, tačiau dėl Dariaus nesaikingo alkoholio vartojimo sūnus atsidūrė globos įstaigoje. Sūnus jam, kaip sako vyras, visas gyvenimas, tad galiausiai vyras ryžosi ieškoti pagalbos.
Visų pirma Dariui reikėjo nuolatinės gyvenamosios vietos. Tokią vietą rado savarankiško gyvenimo namuose, o netrukus ir susirado darbą. Tai – tik pirmieji žingsniai, nes didžiausia problema, kurią turėjo išspręsti Darius, norėdamas ir toliau gyventi savarankiško gyvenimo namuose bei atgauti teisę globoti sūnų – priklausomybė nuo alkoholio. Kovoti su priklausomybe labiausiai padėjo anoniminių alkoholikų susitikimai. Pašnekovas neslepia, kad buvo ir atkryčio momentų, ir noro mesti susitikimus, bet troškimas gyventi savarankiškai nugalėjo. Taip pat labai padėjo ir psichologės konsultacijos. Darius sako čia geriau supratęs save, išsigryninęs gyvenimo tikslus, sužinojęs naudingų metodų, kaip įveikti krizes, sustiprėjęs emociškai. Taip pat Darius lankė pozityvios tėvystės kursus ir sako, kad jie padėjo į tėvystę pažvelgti visiškai kitaip.
Pradėjęs gydytis priklausomybę, susiradęs darbą, išklausęs pozityvios tėvystės kursus Darius pagaliau atgavo teisę rūpintis vaiku. Kurį laiką jiedu kartu gyveno savarankiško gyvenimo namuose. Kalbėdamas apie gyvenimą čia vyras sako įgijęs vertingos patirties, sustiprėjęs, susidaręs savarankiško gyvenimo planą, pailsėjęs nuo įvairių rūpesčių, jautęs ramybę ir žinojęs, kad visada sulauks pagalbos. Čia jis praleido kiek daugiau nei pusę metų. Gyvendamas savarankiško gyvenimo namuose, taupė pinigus, kuriuos vėliau investavo būsto nuomai.
Šiandien Darius su sūnumi jau gyvena visiškai savarankiškai. Jaukiai įrengtame bute su sūnumi gyvenantis vyras yra atsikratęs priklausomybės, turi nuolatinį darbą, visą laisvalaikį skiria sūnui. Darius sako, kad savarankiško gyvenimo namų dėka jam pavyko ištrūkti iš baisios ligos gniaužtų, o dabartinį gyvenimą vadina laimingu vyro ir tėvo gyvenimu.
