
Neramaus laukimo metas. Kas bus po Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento inauguracijos? Trampo pareiškimai kelia vis didesnę įtampą. Ar Kanada taps 51 JAV valstija? Ar JAV iš tikrųjų panaudos karinę jėgą, kad kontroliuotų Panamos kanalą ir Grenlandiją? Jeigu tai rimta kalba, tai kuo tada Trampas yra geresnis už Putiną? Bet kokia agresija prieš bet kurią pasaulio valstybę yra nepateisinama. Nors yra pakankamai abejonių, kad JAV iš tikrųjų gali tai įvykdyti. Šiuo metu vyksta derybos dėl JAV ir Kanados laisvos prekybos sutarties. Ir Trampo pareiškimus reikėtų vertinti šių derybų fone. Bet grasinti užpulti Daniją ir užgrobti Grenlandiją? Sala, kurią pagal sutartį su Danija JAV yra įsipareigojusi ginti nuo išorės priešų. Grenlandija, kaip žinome, yra lobių sala – čia slypi dideli retųjų metalų kiekiai. Tikras piratas tas Donaldas Trampas! Vis dėlto tokie pareiškimai NATO viduje nėra geras dalykas. Jau dabar kyla nemažai abejonių, ar Jungtinės Amerikos Valstijos ir toliau lieka pagrindinis saugumo garantas? Nejaugi pasaulyje keičiasi pagrindinės vertybės, ir kas stipresnis – tas ir teisus?!
Kas dėl Ukrainos, tai Trampas jau nebežada taikos per tris dienas. Terminas pailgėjo iki 100 dienų. Bet tai, kad Trampas kaltina Baideną, jog šio pozicija išprovokavo Rusiją pulti Ukrainą ir jis neprisiima dėl to atsakomybės, taip pat yra negerai. Kodėl Ukraina negali pati spręsti savo ateities? Kodėl norėdama tapti NATO ir Europos Sąjungos nare Ukraina turi atsiklausti Rusijos? Ir jei JAV kvietė Ukrainą tapti NATO nare, kodėl dėl to neprisiima atsakomybės? Jei tu, kaip stipri šalis, kvieti mažesnę šalį prisijungti, tai kodėl neužtikrini jos saugumo? Tiesą sakant, tos saugumo garantijos jau duotos, kai iš Ukrainos buvo atimtas atominis ginklas. Jei Ukraina būtų likusi atomine šalimi, vargu ar Rusija išdrįstų ją pulti.
Visgi man sunku įsivaizduoti, kaip Trampas ir Putinas sėda prie vieno stalo derėtis dėl Ukrainos ateities. O gal tos derybos visai ne dėl Ukrainos, o dėl naujo pasaulio pasidalinimo. Visa tai jau buvo, kai Vokietija ir Rusija dalinosi įtakos zonomis, ir visi žinome, kuo tai baigėsi. Ir vis dėlto reikia ieškoti galimybių nutraukti šį baisų karą. Reikia priversti Putiną derėtis. Skerdinės Ukrainoje tęsiasi. Rusija turi didžiulę gyvosios jėgos persvarą. Vienam Ukrainos kareiviui vidutiniškai tenka penki Rusijos kareiviai, todėl Rusija ir rengia „mėsos šturmus“. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių biuras turi patikimos informacijos apie Rusijos pajėgų įvykdytas egzekucijas 62 ukrainiečiams karo belaisviams. Jie nužudyti per 19 incidentų nuo 2024 m. rugsėjo pradžios iki lapkričio pabaigos.
Nuo karo pradžios 2022 m. vasarį biuras dokumentavo ir daugiau kaip 12 300 civilių nužudymų. Per 27 800 žmonių buvo sužeista. Biuras pažymi, kad tikrieji skaičiai gali būti daug didesni, nes skelbiama tik dokumentuoti atvejai. Paskutinis Rusijos nužmogėjimo atvejis: rusai sausio 8-ąją smogė Zaporižiai valdomosiomis aviacinėmis bombomis FAB-500. Žuvo 13 žmonių, 127 sužeisti iš kurių dvylikos sužeistųjų būklė sunki. Rusijos veržimasis į priekį šiek tiek sulėtėjo, bet jie ir toliau užgrobia naujas Ukrainos teritorijas, kasdien prarasdami maždaug pusantro tūkstančio savo kareivių. Bet Rusija „mėsos“ nepritrūks. O jei pritrūks, atsiveš iš Šiaurės Korėjos.
Putinas nekalba apie taikos derybas su Ukraina. Jo „didinguose planuose“ ir toliau lieka visiška Ukrainos okupacija. Niekas Rusijoje nerengia masinių demonstracijų dėl šito beprasmiško karo. Rusai tiki ir pasitiki Putinu, o Putinui patinka kariauti. Ir tik kariaudamas Putinas jaučiasi didžiu žmogumi, genialiu užkariautoju. Ši diagnozė tinka ir daugumai Rusijos gyventojų. Kokie sugniuždyti jie jautėsi subyrėjus Sovietų sąjungai ir galvas pakėlė tik tada, kai Rusija okupavo Krymą.
Putinas pasiruošęs susitikti su Trampu. Nes nori suprasti, ko iš jo galima tikėtis. po šio susitikimo jau bus galima suvokti kas bus toliau. Yra viena vienintelė išeitis – Putinas neturi pajusti, kad jam bus nuolaidžiaujama.
Jungtinės Amerikos Valstijos ir Jungtinė Karalystė paskelbė apie plačias sankcijas Rusijos energetikos sektoriui. Po beveik trejų metų karo pradedama suprasti, kad pajamos iš naftos ir dujų leidžia Rusijai tęsti šį baisų karą. Jei Rusija negautų milijardų iš naftos ir dujų, ji ir prie derybų stalo taptų sukalbamesnė.
Vytautas Kaziela