Minime kraupią sukaktį. Rusijos karo Ukrainoje dviejų metų sukaktį. Minime nuleistomis galvomis. Statistika sako, kad per dvejus metus Ukrainoje rusai nužudė 50 tūkstančių civilių gyventojų ir virš 500 vaikų. Gindami tėvynę žuvo maždaug 100 tūkstančių ukrainiečių karių, dar apie pusantro šimto buvo suluošinta. Aš jau nekalbu apie nuo žemės paviršiaus nušluotus miestus ir kaimus. Tiesa, Rusijos kariuomenės praradimai gal 5 kartus didesni. Tik kas iš to? Putinas nekenčia visų – ir savų, ir svetimų. Tai gyvatė, ryjanti savo vaikus. Nužudytas Rusijos opozicijos lyderis A. Navalnas. Ispanijoje nušautas pernai kariniu sraigtasparniu į Ukrainą pabėgęs rusų pilotas M. Kuzminovas. Ilgos ir kruvinos Putino rankos! Įdomu, kaip dabar jaučiasi ispanai, kai jų namuose šeimininkauja rusų žudikai?! Tiek vienu, tiek kitu atveju tikslas tas pats: įbauginti pačios Rusijos gyventojus.
Dar vienas skaudus sutapimas: antrųjų karo metinių išvakarėse Ukrainoje žuvo pirmasis lietuvis karys – 1981 metais gimęs Tadas Tumas šaukiniu „Milžinas“. Liko žmona ir du mažamečiai vaikai. Žuvo kartu su ukrainiečių kariu veždamas minas į priešakines fronto linijas. Draugai pradėjo rinkti lėšas žuvusiojo šeimai. Po pagalbos prašymu yra tokios eilutės: „Kadangi jau atsiranda „teisuolių“ su savo komentarais ne laiku ir ne vietoje, tokius komentarus trinsime iš karto. Jei yra tokių, kurie nesugeba būti jautrūs ir supratingi, pasidiskutuokite savo rate, virtuvėje.“ Skaudu tai skaityti. Vietoj atjautos ir pasididžiavimo – kvaili tautiečių komentarai. O aš nesusilaikysiu ir įdėsiu sąskaitą, į kurią galima pervesti paramą žuvusio kario šeimai: LT177300010171472276 VšĮ „Iki pergalės“, paskirtis: žuvusio kario artimiesiems. Padėkime kiek kas galime. Jis kovojo ir žuvo ne tik už ukrainiečių, bet ir už mūsų laisvę. Amžina pagarba žuvusiam ir rūpestis žuvusio kario šeimai. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pareiškė užuojautą žuvusio kario šeimai. „Be abejonės, tuo norėtume pareikšti ir pagarbą žmogui, kuris gynė Ukrainos, o kartu ir Europos laisvę“, – ELTAI sakė krašto apsaugos ministras. Prie Lietuvos ir jos karių mes dar grįšime, o dabar tęskime apie karą Ukrainoje.
Ukrainiečiai metinių išvakarėse buvo išstumti iš Avdijivkos. Rusai tai švenčia kaip didelę savo pergalę. Bet tai nėra Rusijos pergalė, tai greičiau Jungtinių Amerikos Valstijų ir kitų sąjungininkų neįgalumas. Prieš skaitlingesnį ir geriau ginkluotą priešą Ukraina buvo palikta be amunicijos. Artilerijos, be kurios neįsivaizduojamas ne tik kontrpuolimas, bet ir gynyba, Ukraina lyg ir turi, bet ji pažadais nešaudo. Jai reikia sviedinių, o jų atsargos tirpsta kaip pavasario sniegas. Jungtinės Amerikos Valstijos perteklinių sviedinių turi milijonus, ir juos prezidentas galėtų perduoti Ukrainai be Kongreso ir Senato leidimo. Bėda ta, kad nėra lėšų pristatymui. Europa, suprasdama padėtį, galėtų apmokėti pristatymą, bet kol kas to nedaro. Ukrainai šiais metais reikia pustrečio milijono artilerijos sviedinių. Sąjungininkai atsiuntė tik 400 tūkstančių. Čekija rado kur galima būtų nupirkti 800 tūkstančių sviedinių. Bet tam reikia 1,5 mlrd. USD. Lėšų surinkimą apsunkina tai, kad amunicija būtų perkama iš NATO nepriklausančios šalies. Europos Sąjunga buvo įsipareigojusi Ukrainai iki kovo mėnesio atsiųsti milijoną artilerijos sviedinių, bet prognozuojama, kad jai pavyks pristatyti tik pusę šio kiekio. Vakariečiai šaukia: Ukraina nepateisino mūsų vilčių! Tikrai? Kažkas čia ne taip… Prieš rusus su šakėmis nepakovosi… Rusai netrukus vėl atnaujins spaudimą Ukrainai. Ar iki to laiko ji bus aprūpinta reikiama amunicija? Vienintelė šviesi žinia iš Ukrainos yra ta, kad vos ne kasdien čia numušami rusų lėktuvai. Galima prognozuoti, kaip pagerės situacija, kai danguje virš Ukrainos pasirodys F 16 naikintuvai. Deja, startas vėl atidedamas. Iki vasaros pradžios…
Dabar vėl grįžkime prie Lietuvos. Praėjusį penktadienį Seime vyko devintasis Vilniaus saugumo forumas. Šiais metais renginyje daugiausia dėmesio skiriama bendrai NATO atgrasymo strategijai. Jame dalyvavęs buvęs Jungtinių Valstijų (JAV) sausumos pajėgų vadas Europoje Benas Hodgesas pirštu parodė mūsų silpnąsias vietas: „Turite būti pasiruošę, sakyčiau, atlaikyti bent dvi savaites, kol atvyks papildomi pastiprinimai. Tai irgi yra NATO doktrinos dalis – greitas pastiprinimas. Bet tos dvi savaitės – nežinau, ar visi supranta, ką tai reiškia. Nestovėsite pasienyje su dideliu ženklu, kad mes skiriame 3 procentus BVP gynybai. Tai nė vienos rusų transporto priemonės nesustabdys“. Be kita ko, jis klausė ar Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje buvo surengtos pilietinės gynybos pratybos, kad žmonės žinotų, kaip elgtis, jei Rusija smogtų raketomis.
Esame visiškai nepasiruošę. Vilniaus meras sako, kad sostinėje visiškai nėra slėptuvių. Tą patį, manau, galėtų pasakyti ir kitų Lietuvos miestų ir rajonų merai.
Lietuva už visą metinį karinį biudžetą perka tankų. Tačiau Ukrainoje kariaujantis lietuvis A. Kumpis yra kitokios nuomonės: „Pirmiausia didžiausius įsigijimus nukreipti priešlėktuvinės gynybos HIMARS ir priešdroninės gynybos sistemų įsigijimui, parengti kuo daugiau personalo, prieštankinių raketinių kompleksų operatorių ir priešlėktuvinės gynybos kompleksų operatorių bei pradėti įrenginėti aktyvios gynybos linijas, tai yra priedangas žmonėms, iš kurios jie turės gintis. O kas svarbiausia – tuoj pat kurti tikrą dronų kariuomenę, nes šiame kare be dronų praktiškai niekas nevyksta.“
Vytautas Kaziela