Panašu, kad JAV išduoda Ukrainą pačiu netinkamiausiu laiku. Po to, kai JAV kongresas sustabdė paramą Ukrainai, kyla labai nelinksmos mintys. Ar dar galima pasitikėti šiuo sąjungininku? Jei šalis nesusitvarko su savo vidinėmis problemomis, ar galima šita šalimi pasitikėti? Jau ne kartą rašiau, kad Ukrainos pralaimėjimas Rusijai bus ir Jungtinių Amerikos Valstijų pralaimėjimas. Ar JAV yra pasiruošusi atsisakyti savo vaidmens pasaulyje? Ar JAV yra pasiruošusi stebėti, kaip Rusija ir Kinija tampa pasaulinės galios centrais, o Jungtinės Amerikos Valstijos praranda įtaką pasaulyje. Įtaką praras ir NATO. Nes kam reikalingas impotentiškas aljansas, kuris gal ir nori, bet negali nieko. Ukraina nepasiduos net ir mažėjant Vakarų pagalbai. Bet žus kelis kartus daugiau Ukrainos karių nei žūdavo iki šiol. Taip bus smogta ukrainiečių motyvacijai. Kam kovoti, jeigu pergalės nebus? Juk niekas nenori beprasmės mirties. Geriau palikti savo siaubiamą tėvynę ir persikelti gyventi į Kanadą ar kitą saugią pasaulio šalį. Putinas mato mažėjančią Vakarų paramą Ukrainai ir tai skatina jo optimizmą. Jis tiki, kad galima šį karą laimėti. Ir ne tik. Jis tiki, kad Rusija turi visas galimybes tapti dominuojančia jėga pasaulyje. O to kaina Putinui nesvarbi. Nesvarbi, nes jis neturi kitos išeities. Laimėk arba mirk! Todėl Vakarų išdavystė yra dviguba. Ji ne tik silpnina Ukrainą, bet ir padeda Rusijai. Pribaigti Ukrainą norėtų ir Vengrija. Kaip kitaip galima vertinti ir Lenkijos požiūrį, kurios vežėjai blokuoja Ukrainos sunkvežimių eismą pagrindiniuose pasienio perėjimo punktuose, tokiu būdu protestuodami prieš, anot jų, nesąžiningą konkurenciją ir reikalaudami atkurti leidimų sistemą prekių įvežimui į Europos Sąjungą iš Ukrainos. Latvija siūlo uždrausti „kruvinų“ grūdų įvežimą iš Rusijos ir Baltarusijos. Niekada negalvojau, kad Europa valgo iš rusiškų grūdų iškeptą duoną. Pasirodo, valgo ir dar kaip! Dideliais kąsniais. Rusijai dėl karo Ukrainoje įvestos sankcijos, tačiau jos neliečia žemės ūkio produkcijos eksporto. Kaip rodo statistiniai duomenys , rusiškos žemės ūkio produkcijos importas į Europos Sąjungą augo ne procentais, o kartais. Niekur neradau duomenų, kiek rusiškų grūdų patenka į Lietuvą. Šiuo metu didžiausios rusiškų grūdų importuotojos Europos Sąjungoje yra Latvija, Italija ir Graikija.
O ir mes patys ar galime jaustis saugūs? Rusija jau grasina Lietuvai. „Atėjo laikas iškirsti koridorių į Kaliningrado sritį. Užsienio valdžios reikalavimai mūsų piliečiams, vykstantiems iš Rusijos ir į Rusiją, gauti vizas ir kitokius leidimus nepakenčiami“, – rašo buvęs Rusijos vyriausybės vicepremjeras ir „Roskosmos“ direktorius Dmitrijus Rogozinas. O nerimą kelia ir proputiniškų jėgų suaktyvėjimas Lietuvoje. Socialiniuose tinkluose iškilo visos atmatos. Ilgą laiką sėdėję tyliai, suaktyvėjo. Panašu, kad kažkas davė komandą kelti žmonių nepasitenkinimą, skaldyti tautą, skalyti ant karo pabėgėlių. Propagandinis puolimas prieš Lietuvą vyksta jau seniai, bet dabar jaučiamas didžiulis suaktyvėjimas. Ar atsiras žmogus, kuris bent jau pabandytų vienyti šalį? Kaip bežiūrėtum – ar į kairę, ar į dešinę, ar per vidurį – nėra tokio žmogaus! Nėra Lietuvoje tokio autoriteto… Artėjant sausio tryliktajai susimąstykime. Kiekvienas užduokime sau vieną vienintelį klausimą: ar aš savo elgesiu neišduodu Sausio tryliktosios aukų atminimo? Ir ta išdavystė nebūtinai turi būti Putino garbinimas, tai ir tas lietuviškas inkštimas, kaip blogai, kaip sunku gyventi… Bet ar tikrai?
Matėte, bent jau nuotraukose, susprogusį daugiabutį Vilniuje? Jei į Lietuvą įžengs Rusijos galvažudžiai, viskas bus šimtą kartų baisiau. Ar norite tokių vaizdų ir tokio gyvenimo? Jeigu nenorime, nustokime rietis. Nelabai aš tikiu tuo dujų nuotėkiu, bet tai ir nelabai ką keičia. Iš šito skaudaus įvykio galima daryti tik vieną išvadą: mūsų valstybė yra labai silpna. Silpna tiek, kad net negali padėti 30 butų gyventojams. O jeigu būtų 100 ar tūkstantis?
Šie metai tikrai ypatingi. Kaip sako Ukrainos prezidentas V. Zelenskis, „Ištverti šiuos metus reiškia ištverti visą šį karą. Svarbus laikas. Daugeliu atžvilgių jis yra lemiamas. Ačiū visiems, kurie tai supranta.“ Lemiamas ne tik Ukrainai, ne tik mums, bet ir visam pasauliui. Kartais įvyksta stebuklai. Kai nutrūko Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos parama Ukrainai, į pagalbą atėjo Vokietija, atnaujinusi pagalbą Ukrainai ir perdavusi jai naują karinės pagalbos paketą. Tačiau jame ir vėl nėra sparnuotųjų raketų „Taurus“, kurių jau seniai prašo Ukraina. 2023 metų spalio pradžioje kancleris O. Scholzas nusprendė kol kas netiekti jokių „Taurus“ sparnuotųjų raketų, nes bijojo, kad 500 km nuotolio tiksliaisiais ginklais gali būti taikomasi į Rusijos teritoriją. Spaudimas kancleriui auga netgi vyriausybėje. Koalicijos partnerių Vokietijos parlamento Žaliųjų frakcijos atstovė gynybos klausimais Sara Nanni neseniai pareiškė, kad netiekti „Taurus“ sparnuotųjų raketų Ukrainai yra federalinio kanclerio, o ne visos vyriausybės nuostata. Tam pritaria ir opozicinė Krikščionių demokratų sąjunga.
Vytautas Kaziela
