Trečiadienį su rašytoju Donatu Petrošiumi važiavome į Molėtų viešąją biblioteką pristatyti mano knygos „Kartu iki pergalės“ ir pasikalbėti su molėtiškiais apie karą, juolab, kad Donatas karą Ukrainoje mato iš arčiau. Jis kartu su M. Buroku ir H. Kunčium organizuoja ir veža paramą Ukrainai. Nepasakosiu apie visą renginį, tik noriu užakcentuoti vieną Donato Petrošiaus mintį, kad Ukrainą nebūtina remti didelėmis sumomis. Užtektų, kad mes visi kas mėnesį pervestume po 5 eurus. Įsivaizduokime: kas mėnesį milijonas Lietuvos gyventojų paramai skiria po 5 eurus, susidaro pagarbos verta suma – 5 milijonai eurų. Išvažiuodamas iš Molėtų Donatas išsivežė didelę dėžę kojinių Ukrainos kariams, kurias numezgė rajono bibliotekininkės. Tai irgi parama. Kojines Ukrainos kariams mezga ir Utenos moterys. Žinote, kokia Ukrainoje žiema? Ten kariai apkasuose braido po purvą. Purvas lieka visur, kur praeina tankai ir kita karo technika. O jeigu ten būtų mūsų vaikai?
Per daugybę rusų atakų kai kurie Ukrainos energetikos objektai buvo smarkiai apgadinti. Ne viską pavyko atstatyti ir suremontuoti. Padėtis ir toliau išlieka sudėtinga. Šiuo metu net 409 Ukrainos gyvenvietės neturi elektros. Jos yra Dnipropetrovsko, Donecko, Charkivo ir Chersono srityse. Ukraina pati jau nepasigamina reikiamo elektros energijos kiekio. Pagalbos ji jau kreipėsi į kaimynines šalis. Net ir Ukrainoje žiema be šildymo ir elektros yra baisi, ypač šeimoms, kurios augina vaikus , slaugo tėvus ir senelius. Smagu, kad lietuviai neabejingi ukrainiečių skausmui. Lietuvos bibliotekos renka vašką, iš kurio vėliau bus gaminami rankų šildytuvai kariams. Ukrainos kariams trūksta bintų, turniketų ir kitų medicininių prekių.
Reikia suprasti vieną svarbų dalyką, kad Putino galvažudžiai į Lietuvą neateis tol, kol kovos Ukrainoje arba bus sutriuškinti. Putinas nuėjo per toli, jis pernelyg sugadino santykius su Vakarų pasauliu, kad tikėtis, jog jis po derybų išves kariuomenę iš Ukrainos, yra naivu. Rusija pertvarkė pramonę, ir ji dirba karui. Šalyje, kurioje įsitvirtinęs diktatūrinis režimas, tai padaryti nebuvo sunku. Rusija turi pakankamai išteklių, kad galėtų tęsti karą, ko negalima pasakyti apie Ukrainą – jai reikalinga demokratinio pasaulio pagalba. Ukrainai užsitęsęs karas yra nenaudingas. Aš klydau sakydamas, kad Rusijai reikia tik Ukrainos teritorijų, bet nereikia ukrainiečių. Ne, jiems reikia ir ukrainiečių, kuriuos būtų galima priverstinai mobilizuoti ir pasiųsti kaip „patrankų mėsą“ į karą prieš Moldovą, Lenkiją, Baltijos šalis. Rusijai reikia karinių bazių Ukrainoje, ypač Kryme. Pasirodė informacija, kad rusai suprasdami, jog tiltas į Krymą gali būti bet kuriuo momentu sunaikintas, ruošiasi kasti tunelį. Dabar yra tas laikas, kada apie jokį karo nuovargį negalima net kalbėti. Jei mes pavargome nuo karo, tai ką kalbėti apie Ukrainą, kurioje motinos kasdien laidoja savo vaikus?
Vis daugiau protų Vakaruose ima suvokti, kad karas tarp Rusijos ir NATO yra šiurpi realybė. Ir pirmiausia, kur žengs Rusijos armija, bus Baltijos šalis. Analitikai perspėja, kad iki to laiko liko tik šešeri metai, o gal net ir mažiau. Viskas priklausys nuo to, ar ateinančių metų pavasarį Ukrainai pavyks sutriuškinti okupantą. O kad tai įvyktų, reikia kur kas didesnio sąjungininkų indėlio. Ukrainą turi pasiekti pati moderniausia ginkluotė, lėktuvai, tolimojo nuotolio raketos. Vienas iš Vokietijos ekspertų C. Möllingas pareiškė: „Aljansas nebeatmeta Rusijos atakos tikimybės. Šiandien NATO ir Vokietija nebesvarsto, ar kada nors turės pajėgti kariauti su kita šalimi. Dabar tik svarstoma, kada tai nutiks.“
Mes visi turime labai mažai laiko tam pasiruošti. Bet geriausias garantas būtų Rusijos sutriuškinimas Ukrainoje. Kiek reikia laiko, kad Vakarų lyderiai tai suprastų?
Vytautas Kaziela
