Žmonės dažniausiai priešinasi bet kokioms reformoms. Kodėl? Pirmiausia dėl netikrumo. Net ir reformų rengėjams neužtenka laiko pasiruošti, viską išanalizuoti ir paaiškinti žmonėms. Kitos reformos daromos iš anksto žinant, kad iš to tikrai nieko gero neišeis. Iš tokių reformų labiausiai įsiminė valstybinės įmonės „Lietuvos paštas“ reorganizacija. Buvo išnaikinti kaimo paštai. Vietoj jų atsirado mobilieji laiškininkai, kurie fiziškai nepajėgūs teikti paslaugų bent jau tokia pat apimtimi, kokia jos buvo teikiamos anksčiau. Mieste tų laiškininkų taip pat liko visai mažai. Kiekvienais metais didinamos teritorijos, kurias jie aptarnauja.
Anksčiau ryte atėjęs į darbą matau, kaip dviračiu atvažiuoja laiškininkas su trimis didžiuliais lagaminais. Teko girdėti, kad laiškininkai negauna net minimalaus atlyginimo. Jei tai būtų privatus verslas, užgriūtų kontroliuojančios institucijos, bet čia juk valstybės įmonė – čia viskas galima. Suprantu, ne iš gero gyvenimo. Suprantu, paštas pinigus taupo. Per šitą taupymo vajų viešojoje erdvėje pasirodė informacija, kad buvę vadovai ištratino milijonus eurų. Paskui tyla. Nei kaltų, nei nuteistų. O reformos tęsiasi.
Tęsinį skaitykite 2019 09 11 „Utenyje“
