Šventės Rusijoje ritasi viena po kitos. Inauguruotas Putinas, kažkaip atšvęsta Gegužės devintoji. Nors Ukraina ragina nepripažinti Putino Rusijos prezidentu, tačiau jis juo bus pripažintas. Gal ir buvo klastojami balsai prezidento rinkimuose, bet tai nėra lemiamas balsų skaičius. Rusija visgi išsirinko Putiną savo prezidentu. Dalis balsavo iš baimės ir dėl „šventos ramybės“, tačiau didžioji dalis Rusijos gyventojų iš tikrųjų remia Putiną ir yra pasiryžusi „eiti su juo iki galo“. Todėl negalima kaltinti vien tik Putino. Dėl karo Ukrainoje kalta visa Rusija. Dabar apie didžiausią Rusijos šventę. Gegužės devintoji Maskvoje atrodė pakankamai graudžiai. Už Putino nugaros sėdintis Bučos žudikas, vienintelis tankas, ir tas sovietinis. O kur kiti? Septyni su puse tūkstančio tankų sunaikinta Ukrainoje. Rusams švenčiant Pergalės dieną Ukrainoje iš rikiuotės išvesta tūkstantis trys šimtai rusų kareivių. Tokia ta Rusijos karo kaina! Kareivių Rusijai vis dar užtenka, bent jau žuvusiems ir sužeistiems pakeisti. Juos vis dar sekasi užverbuoti. Rusijoje vis dar pakanka vyrų, besiveržiančių mirti už pinigus. Tačiau ginklų pramonei jau trūksta darbuotojų. Ciniškai kalbant Putinas valo šalį nuo vargšų, mokslų nebaigusių, profesijos neturinčių gyventojų. Nemažai atlaisvinta vietos kalėjimuose. Kitaip sakant, Rusija kažkiek apsivalė nuo kriminalinių elementų: žudikų, prievartautojų, kleptomanų. Bet kas dėsis Rusijoje, kai iš karo sugrįš žudyti ir plėšti įpratę kareiviai? Bet tai jau ne mūsų reikalas…
Deja, Ukrainai taip pat trūksta karių. Jau gal prieš metus sakiau, kad ilgas karas labiausiai nenaudingas Ukrainai. JAV vidaus politiniai žaidimai ir pagalbos Ukrainai pristabdymas leido Rusijai išžudyti tūkstančius ukrainiečių kareivių. O ir mobilizacija sekasi sunkiai. Niekas nebenori mirti. Daug šaukiamojo amžiaus vyrų išvyko iš Ukrainos. Daugelis ir dabar bando pabėgti. Daug šaukiamojo amžiaus vyrų galima sutikti visame pasaulyje. Nuo Lenkijos iki Kanados. Prancūzijos prezidentas jau kuris laikas kalba apie NATO šalių karių siuntimą į Ukrainą. Pusbalsiu kalbama, kad į Ukraina jau atvyko kažkokia dalis Svetimšalių legiono. Tokia yra delsimo, neapsisprendimo, tūpčiojimo kaina. Jeigu sąjungininkai prieš metus ir net daugiau būtų davę pakankamai reikiamų ginklų Ukrainai, karas jau būtų pasibaigęs. Stebint Vokietijos ir kitus sąjungininkus susidaro įspūdis, kad Ukraina gauna tik tiek ginkluotės, kad galėtų apsiginti, bet ne pulti. Kodėl taip yra? Peršasi tik viena išvada: siekiama ne nugalėti, o išsekinti Rusiją. Bet kokia to kaina? Nežinau, ar tai suvokia ukrainiečiai, ar jie tik instinktyviai gelbėja savo gyvybes, bet tai nesvarbu. Ši tauta jau sumokėjo milžinišką kainą už galingųjų žaidimus.
Bet Ukraina pagaliau suprato labai svarbų dalyką: sąjungininkų ginklai yra gerai, bet savi ginklai yra geriausi. Džiaugiasi širdis matant, kad Ukrainos investicija į dronų gamybą pasiteisino su kaupu. Jų dėka pavyko perkelti kąrą į Rusijos teritoriją. Visos sankcijos yra tik pienės pūkas ant Putino švarko lyginant su tuo, ką per kelis mėnesius davė Ukrainos dronai, nukreipti į Rusijos naftos pramonę. Iš naujausių pranešimų: Rusijos Kalugos srityje bepilotis orlaivis atakavo naftos perdirbimo gamyklą, kilo gaisras. Jau keletas mėnesių iš įvairių Rusijos regionų vis dažniau pranešama apie bepiločių orlaivių atakas prieš naftos perdirbimo gamyklų infrastruktūrą. Dar vienas smagus dalykas, kad Rusijos įmonėse, kurios gamina produkciją karinėms reikmėms, dažnai kyla paslaptingi gaisrai ir griaudėja sprogimai.
Sprendžiant iš žiniasklaidos pranešimų, Ukraina pagaliau pradėjo kurti slaptų požeminių gamyklų tinklą, kad atnaujintų ginklų pramonę. Gal nereikia niekam priminti, kad dar labai neseniai Ukraina buvo rimta ginklų gamintoja. Atnaujinus ginklų gamybą Ukrainai būtų atrištos rankos ir nereikėtų klausti, ką galima atakuoti ir ko ne. Jei ji tai būtų pradėjusi daryti bent jau nuo 2014 metų, padėtis dabar būtų kur kas geresnė.
Vytautas Kaziela
