Mūsų gyvenimo spalvos

Gerovės valstybė

Vytautas Kazela

Geriau gyventi senoje bakūžėje ir turėti gerus kaimynus, nei gyventi pilyje apsuptam banditų. Būna ir taip, kad užtenka ir vieno, kad visiems gyvenimą sugadintų. Jau turbūt supratote, kad kalbu apie Baltarusiją ir vadeivą, apsiskelbusį jos prezidentu. Labai neramu ir nepatogu turėti tokį kaimyną. Ne tik nepatogu, bet ir nesaugu. Visi seniai matėme, kad tas kaimynas gana keistas, bet buvome kažkaip apsipratę ir galvojome, kad jo keistumai nepavojingi. Tačiau kai jis užspeistas į kampą atgręžė automatą į savo tautą, supratome, kad juokai baigėsi. Su svetimos šalies pagalba vėl sėdęs į savo sostą jis pradėjo elgtis kaip tikras pamišėlis. Žmogui, kuris susitepa rankas savo tautos krauju, nebelieka neperžengiamų ribų. Nors, tiesą sakant, niekas netikėjo, kad jis gali pakelti naikintuvus ir nutupdyti civilinės aviacijos lėktuvą su dviem šimtais juo skridusių žmonių vien tam, kad pagrobtų jam nepatinkantį žurnalistą. Kažkaip niekas nepagalvoja, ką turėjo išgyventi kiti tuo lėktuvu skridę keleiviai. Po tokio banditiško išpuolio tikėjausi, kad senoji Europa imsis ryžtingų veiksmų, bet dar kartą teko įsitikinti, kad Europa ne tik sena, bet ir be dantų. Net ir NATO priklausančios šalys nėra vieningos. Balsuojant dėl rezoliucijos į Baltarusijos diktatoriaus pusę stojo Turkija. Dieve mano, kaip mes lengvai parsiduodame už Rusijos turistų pinigus! O gal pinigai čia niekuo dėti? Kaip sakoma, varnas varnui akies nekirs.

Nors, tiesą sakant, niekas netikėjo, kad jis gali pakelti naikintuvus ir nutupdyti civilinės aviacijos lėktuvą su dviem šimtais juo skridusių žmonių vien tam, kad pagrobtų jam nepatinkantį žurnalistą. Kažkaip niekas nepagalvoja, ką turėjo išgyventi kiti tuo lėktuvu skridę keleiviai. Po tokio banditiško išpuolio tikėjausi, kad senoji Europa imsis ryžtingų veiksmų, bet dar kartą teko įsitikinti, kad Europa ne tik sena, bet ir be dantų.

Tęsinį skaitykite 2021 06 02 „Utenyje“