Vytautas KAZELA
Praeitą savaitę Statistikos departamentas paskelbė, kad žemiau skurdo rizikos ribos Lietuvoje pernai gyveno apie 645 tūkst. asmenų, kurie sudarė 22,9 proc. visų šalies gyventojų. Per metus žemiau skurdo ribos gyvenančiųjų dalis nepakito. Didžiausias skurdo rizikos lygis buvo 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje. Tarp dirbančių asmenų žemiau skurdo rizikos ribos buvo 8,1 proc., tarp bedarbių – 62,3 proc., tarp senatvės pensininkų – 41,7 procento. Absoliutaus skurdo lygis pernai buvo 11,1 proc. – 2,7 procentinio punkto mažiau nei 2017 metais (13,8 proc.). Vaikų iki 18 metų amžiaus absoliutaus skurdo lygis buvo didesnis nei darbingo ar pensinio amžiaus asmenų. 2018 metais jis sudarė 14 proc. ir buvo 2,4 procentinio punkto mažesnis nei 2017-aisiais. Reikia pastebėti, kad skurdo rodikliai yra apskaičiuojami remiantis prieš tai buvusių metų pajamomis – 2018-ųjų skurdo rizikos rodikliams skaičiuoti buvo naudojami duomenys apie pajamas, gautas 2017 metais. Vadinasi, ši statistika jau pasenusi mažiausiai vienais metais. Vos paskelbus šiuos skaičius pasipylė komentarai, kaip sunku Lietuvoje gyventi. Šitie rypavimai mums labai patinka. Poreikis skųstis blogu gyvenimu, matyt, įsigėrė į mūsų kraują ir tapo lietuvio charakterio bruožu. Atvažiuoja pas mus turistai iš Vakarų Europos ir nesupranta: ko jūs skundžiatės? Tokiuose namuose pas mus gyvena tik milijonieriai!
Poreikis skųstis blogu gyvenimu, matyt, įsigėrė į mūsų kraują ir tapo lietuvio charakterio bruožu.
