Neseniai teko kalbinti vieną Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos abiturientą, mėgstantį ir grojantį metalą. Vaikinas pasakojo, kad anksčiau priklausė mokinių parlamentui ir buvo pasinėręs į savanorystę. Savanoriavo mokyklos renginiuose, įvairiuose jaunimo muzikos festivaliuose. „Reikia, kad renginių ir festivalių metu kažkas palaikytų tvarką. Man tai patiko ir aš niekada neatsisakydavau padėti“, – sakė vaikinas.
Norėdamas rašyti apie savanorystę pasigilinęs supratau, kad viena iš rimčiausiai savanoriškais pagrindais dirbančių organizacijų yra Maltos ordinas. Maltos, arba Suverenus karinis Hospitalierų šv. Jono, ordinas yra katalikų bažnyčios religinis ordinas, vykdantis humanitarinę misiją. Ordino ištakos siekia 1048 m., kai Šventąją Žemę lankantys krikščionys gavo leidimą Jeruzalėje pastatyti bažnyčią, vienuolyną ir ligoninę, kur galėjo rūpintis atvykstančiais piligrimais.
Maltos ordinas yra tarptautinės teisės subjektas, turintis ypatingą statusą. Jis nėra atskira valstybė, nes neturi teritorijos ar gyventojų, taip pat nėra tarptautinė organizacija, nes nebuvo įsteigtas valstybių susitarimu, ir nesiekia ekonominių ar politinių tikslų. Maltos ordinas visada buvo pripažįstamas kaip nepriklausomas ir neutralus. Maltos ordinas yra unikali institucija, kuri vadovaujasi senuoju lotynišku šūkiu: „Tuitio fidei et obsequium pauperum“ – tikėjimo saugojimas ir pagalba vargstantiems. Misija – kovoti su skurdu, atskirtimi, ligomis ir vienatve. 900 metų trunkanti Maltos ordino humanitarinė veikla kasdien atnaujinama ligoninėse, medicinos ir socialiniuose centruose daugiau kaip 120 šalių. Maltos ordinas teikia pagalbą visiems, kuriems jos reikia. Ši institucija taip pat turi gerai organizuotas skubios pagalbos tarnybas įvairiose pasaulio dalyse.
Maltiečiai aktyviai veikia ir Utenoje. Utenos maltiečių grupė Utenoje veikia jau nuo 2016 metų. Tai viena iš 42 Maltos ordino pagalbos tarnybos grupių Lietuvoje. Maltiečių grupės vadovė Aurelija Mackonienė sako, kad jų organizacijos veikla neįsivaizduojama be savanorių. O jų uteniškių grupėje daugiau nei trisdešimt. „Savanorių amžius labai įvairus – nuo 7 iki 70+. Vieni rūšiuoja drabužius ir kitus daiktus mūsų atiduotuvėje, kiti lanko vienišus senolius ir padeda jiems, treti vežioja sriubą ir maisto paketus senyvo amžiaus žmonėms. Prie savanorių priskirčiau ir vaikus, kurie ateina su mamomis į atiduotuvę ir surūšiuoja žaislus.
Vasaros pabaigoje Utenos maltiečių atiduotuvė paskelbė apie dar vieną atvirų durų dieną. Taip galėtume pavadinti tas kelias valandas, kada atiduotuvėje pluša savanorės. „Dirbam!“ – sako moterys, nors visas jų darbas – tai savanorystė. Labai norisi apie jas papasakoti. Visos labai skirtingos, kai kurios jau garbaus amžiaus. „Jaučiamės reikalingos. O ką daugiau veikt vienoms namie?! O čia pajudi, drabužius pakiloji, sukabini, be to, pasikalbam tarpusavyje…“ Džiaugiasi pasipuošusios iš gautos paramos vienodais marškinėliais: „Va, turim uniformą dabar!“
Norėčiau trumpai papasakoti apie savanorę Zofiją Titenienei. Štai vos atidarome atiduotuvę, ir iš karto joje pasirodo nedidelė, smulki moterytė. Beje, labai dažnai ji atrieda elektriniu paspirtuku. Net negalėtum pasakyti, kad jau perkopusi 70-mečio slenkstį. „O ką? Daug ir toli eiti negaliu, kojas skauda“, – padejuoja Zofija. „O čia užlipi, spaudi mygtuką ir leki su vėjeliu! Anūkas važinėja, kodėl aš negaliu!?“ Maltiečiuose savanoriauja jau ilgiau nei keturis metus. „Dukra pakvietė. Sako, mama, tu gi laiko turi, gal gali porą valandų pabūti atiduotuvėje? O kodėl aš negaliu? Aišku galiu!“ Ir ji gali, ir jos pilna visur: atiduotuvėje lanksto rūšiuoja drabužius, Utenos maltiečių senjorų centre jau kažką klijuoja, lanksto, spalvina; visi renginiai aplankyti, senjorų šokiuose atšokta… Aktyvumas, kūrybiškumas, noras padėti kitam neliko nepastebėti – vasarą iš Maltos ordino pagalbos tarnybos prezidento rankų gauta padėka. „Ir žmonės padėkoja. Ir aš padėkoju. Sulankstau drabužius, sudedu į maišelį ir atiduodu į rankas. Ir padėkoju. Nustemba, pažiūri… Kitą kartą jau, žiūrėk, sveikinasi iš toli, dėkoja…“ Reikia mylėti žmones ir jiems padėti“, – sako maltiečių grupės Utenoje vadovė Aurelija Mackonienė.
Prie savanorių istorijų grįšime kituose straipsniuose. O dabar noriu šiek tiek pristatyti jaunuosius maltiečius. Jaunieji maltiečiai – svarbi organizacijos dalis, savo veiklą pradėjusi 1993 m. Ši organizacijos jaunuomenė šiandien savanorystei buriasi 25 Lietuvos vietovėse ir vienija apie 500 savanorių. Jaunųjų maltiečių tikslas – suburti jaunus žmones ir padėti formuoti asmenybę per savanorišką veiklą socialinėje srityje. Tai yra ne tik pagalba silpnesniam ar sunkiau gyvenančiam, bet ir aktyvaus, socialiai atsakingo, kūrybingo ir veiklaus jaunimo auginimas. Svarbiausi akcentai: socialinė veikla, sielovada, laisvalaikis bei mokymai.
Jaunųjų maltiečių periodiškai inicijuojamas konkursas „Idėjos padėjėjos“ skatina vaikus ir jaunuolius įgyvendinti netikėčiausias idėjas, kurios stiprintų bendruomenę, skatintų jos aktyvumą ir padėtų stokojančiam. Lietuvos Jaunųjų maltiečių mokymų komanda neformaliu ugdymu paremtais mokymais stiprina jaunuomenę. Mokymų temos: organizacijos vertybės, sielovada, etika, komandos formavimas, savanorių pritraukimas, naujų veiklų kūrimas, projektų rašymo pagrindai, asmeninis augimas ir kt.
Kasmet vykstantis nacionalinis renginys „Gerų darbų savaitgalis“ suburia Jaunuosius maltiečius kartu daryti gerus darbus. Taip stiprinami bendradarbiavimo ir savanorystės įgūdžiai, kūrybiškumas, atjauta bei pagarba vargstančiam žmogui.
Vytautas Kazela