Lapkričio danguje toliau karaliauja Jupiteris, giedrais vakarais, po Saulės laidos itin ryškiai švytėdamas neaukštai virš rytų horizonto, tarp blausių Avino žvaigždyno žvaigždžių. Į pietus nuo jo atsitolinęs, savo šviesiu tarp Vandenio žvaigždžių išsiskiria Saturnas. Kitapus Jupiterio, šiaurės rytuose, žiba ryški Vežėjo žvaigždė Kapela. Aukštai vakaruose Lyros žvaigždyne švyti ryškioji Vega, pietvakariuose – Erelis su ryškiuoju Altayru, o virš jo Gulbė su Denebu.
Pietryčiuose puikuojasi aukštai pasilypėjęs didysis Pegaso kvadratas ir Andromedos žvaigždės, su jose slypinčia, vienintele plika akimi matoma, kita galaktika – Andromedos ūku (M31).
Du žinomiausi lietuviški žvaigždynai – Sietynas ir Grįžulo ratai – lapkritį juda atkartodami Saulės dienos kelią. Padrikasis Tauro žvaigždžių spiečius Sietynas teka vakare, aukščiausiai pakyla – vidurnaktį, leidžiasi – paryčiui. Grįžulo ratų „rodyklis“, dar vadinamas „dišliumi“, tarsi laikrodžio rodyklė, visą naktį rodo į po horizontu esančią Saulę. Būtent pagal šių žvaigždynų padėtį mūsų protėviai nustatydavo nakties laiką, kuomet nebuvo laikrodžių.
Spindės Jupiteris, Saturnas ir Aušrinė
Jupiteris lapkričio 3 d. atsidūręs arčiausiai žemės (opozicijoje) – itin ryškiai spindėdamas teka vakarais, kulminuoja vidurnakčiais, leidžiasi paryčiais. Tai pats geriausias jo stebėjimo laikas šiemet. Dabar net ir per nedidelį teleskopą galima įžiūrėti debesų dryžius Jupiterio atmosferoje. O per paprastą lauko žiūroną galima pamatyti keturis didžiausius jo palydovus – abipus planetos milžinės disko spindinčius šviesius taškelius.
Lapkričio 24 ir 25 d. netoli Jupiterio atsidurs priešpilnis Mėnulis. 24 d. jis puikuosis Jupiteriui iš dešinės, o 25 d. persislinks į kairę nuo jo.
Saturnas visą naktį spindį savo ryškumu gerai išsiskirdamas tarp neryškių Vandenio žvaigždžių. Lapkričio 20 d. Mėnulio pusmėnulis atsidurs tiesiai po Saturnu. O lapkričio 23 virtęs priešpilniu, Mėnulis švytės maždaug Saturną ir Jupiterį jungiančios tiesės viduryje (šiek tiek arčiau Jupiterio). Per nedidelį teleskopą galima matyti Saturno žiedą ir jo didžiausią palydovą Titaną.
Venera-Aušrinė Mergelės žvaigždyne, teka gerokai prieš auštant (apie 4 val.) ir labai ryškiai spindėdama suspėja prieš saulėtekį gana aukštai pakilti virš pietryčių horizonto.
Marsas ir Merkurijus slepiasi Saulės spinduliuose.
Dangų skros Leonidų meteorai
Nuo lapkričio 6-os iki 30-os besireiškiantis Leonidų meteorų srautas daugiausia meteorų pabers naktį iš lapkričio 17-os į 18 d. Tuo metu Liūto žvaigždyno vardu vadinamas meteorų srautas paskleis iki 10-15 meteorų per valandą. Liūto žvaigždynas, kuriame ir yra vadinamas radiantu regimas meteorų strėlių susikryžiavimo taškas, tekės apie vidurnaktį iš po Grįžulo ratų, šiaurės rytuose. Tuomet geriausia ir pradėti Leonidų stebėjimus. Šiemet anksti nusileidęs jaunas Mėnulis savo švytėjimu netrukdys mėgautis žaviais meteorų žybsniais.
Leonidai – tai periodinės Templio-Tutlio kometos kosminėje erdvėje paskleistos kosminės dalelės, sužimbančios žemės atmosferoje. Leonidai – greičiausiai į atmosferą įskriejantys meteorai (70 km/s), todėl paprastai jie būna ryškūs ir neretai pradžiugina nepaprasto šviesio meteorais – bolidais.
