Gamtoje

KOL KREGŽDUTĖS NEPARSKRIDO

      Tikime, kad tikrasis pavasaris išaušta tada, kai ore virš mūsų galvų sušmėžuoja kregždutės. Šelmeninės kregždės jau čia pat, jos buvo stebėtos balandžio pradžioje, tačiau atvėsus orams turėjo pasitraukti, paskrydėti  šiek tiek atgal į pietus. Tik po jų paprastai sugrįžta langinės kregždės, o dar vėliau – urvinės kregždutės.

    Visos kregždžių rūšys skirtingos išoriškai,  o dar didesni jų biologijos skirtumai. Ypač ženklūs jie veisimosi įpročiuose, lizdo vietos pasirinkime: šelmeninės pusiau atvirus (kaušelio formos) lizdus suka pastatų viduje, palėpėse, langinės juos lipdo pastatų išorėje, pastogėse, urvinės smėlėtuose šlaituose, karjeruose rausia urvelius ir juose peri.

      Kaimynystėje su kregždėmis  gyvename apie 5 mėnesius. Tiesa, urvinės kregždutės žmogaus artumos nesiekia, tačiau šelmeninės ir langinės peri greta. Šelmeninės kregždutės, švelniai vadinamos blezdingomis, į  tvarto, klojimo vidų neria pro plyšį, atvirą langą, mėgsta giedoti čia pat ant laidų ar net atvertų durų.  Jų giesmelė labai vingri, optimistiška ir miela. Vargu ar rasi žmogų, kuris nesitikėtų šelmeninių kregždžių kaimynystės.

     Tačiau langinės kregždės laukiamos ne visada. Perėdamos lizduose, prilipdytuose prie sienos, ant balkio krašto, jos atrodo tokios pat nekaltos. Maža to, labai ilgai įprasta langinių kregždžių perimvietė būdavo miesto daugiabučių balkonai. Deja, dabar  jie dažniausiai įstiklinti, ir kregždės juose perėti negali.

     Langinių kregždžių laukia ne visi – naujos statybos baltos namų sienos po jų perėjimo gali būti „paženklintos“ išmatų nutekėjimais; kartais  po paukščiams  sėkmingo sezono sienas reikia perdažyti. Ką daryti? Kai kas prašo leisti ardyti lizdus tada, kai kregždės peri ar jau  augina vaikus. Žinoma, to daryti tikrai negalima. Todėl tie, kas nenori tokių kaimynų, tam turi pasiruošti dabar.

       Vienas iš būdų apsaugoti savo sienas – draugiškas paukščiams. Tam pastogėje reikia prikalti 15-20 centimetrų pločio lentynėles, ant kurių paukščiai galėtų sukti lizdus. Tokios lizdavietės padeda saugoti sienų švarą. Kas visai nenori paukščių, gegužės pradžioje pastogėje, vietose, kur paprastai sukami lizdai, turi pritvirtinti sienos spalvos arba bespalvio polietileno juostą. Prie jos paukščiai molio neprilipdys, lizdo nesusuks.

     Gal ir gaila bus gyventi be tokių kaimynų. Bet tai – jūsų pasirinkimas. Beje, jis daug geresnis, nei jau esamų lizdų ardymas.

Selemonas Paltanavičius

Autoriaus nuotrauka