Kelionės

 Žemė, kurioje Dievas įkūrė rojų ir į kurią visada norisi sugrįžti 

Lolita Kaminskienė

    Septintoji dalis

Krabi

Visi turistai lekia į Krabi. Visi nori pamatyti gražiausius pasaulio paplūdimius. Visaip būna: vieni netenka amo, kiti – nusivilia. Bet apie tai vėliau.

Krabi – Pietų Tailando provincija. Didelė ir įvairi, su nepaprasto grožio gamta, paplūdimiais ir salomis, kuriose tikrai gali pasijusti kaip rojuje. Tailandas dažniausiai pasauliui ir pristatomas su kvapą gniaužiančių Krabi salų ir paplūdimių vaizdais, kerinčiais baltu smėliu, turkio spalvos vandens skaidrumu ir tradiciniais motoriniais laiveliais. Ne be reikalo baltasmėlius Krabi paplūdimius yra nusižiūrėję Holivudo filmų kūrėjai. Vienoje iš Phi Phi salų – Maya Bay – buvo filmuotas garsusis „Paplūdimys“ su Leonardu DiCaprio, kitoje – vienas iš filmų apie Džeimsą Bondą. Dabar ta sala – Ko Khao Phing Kan – taip ir vadinama – Džeimso Bondo sala.

Į kurią salą vykti, norint patekti į rojų? Pasirinkimas platus: be minėtų, yra Poda, Chicken, Tub, Railay, Hong ir Phi Phi salos. Ir dar nemažai kitų.

Mes vykome į Railay. Tiesa, tai ne sala, o pusiasalis, bet į jį, kaip į salą, galima patekti tik jūra. Tad plaukimas motoriniu tailandietišku laiveliu yra neišvengiamas. Kelionė neilga – nuo Ao Nang vienos iš prieplaukų – apie 20 min. Viešbutis, kurį užsisakei, paskambinus atsiunčia savo laivelį ir plukdo svečius nemokamai. To nepadarius, tenka susimokėti privačiam vandens pavežėjui ir plaukti nebūtinai nauju ir patogiu laiveliu. Railay yra dvi keleivių išlaipinimo vietos: rytinė prieplauka ir vakarinė … „neprieplauka“. Rytinė prieplauka yra patogi: gali išlipti ir lagaminus išsitempti nesušlapęs kojų. Vakarinėje „neprieplaukoje“ keleiviai yra išlaipinami tiesiog į vandenį, jiems paduodami lagaminai ir eik iki kranto kaip nori. Gerai, kai būna ne atoslūgis: laivelis priplaukia arčiau kranto ir bristi su lagaminais toli netenka. Bet tada gresia kitas nepatogumas: sušlapti iki kelių ar dar aukščiau.

Mums pasisekė. Gerasis tajus, nenaujo laivelio šeimininkas, kad nereikėtų bristi su lagaminais iki kranto arba trenktis ilgą kelią iki viešbučio, nuplukdė į dar vieną, trečią, prieplauką, kuri priklausė viešbučiui. Tereikėjo iššokti iš laivelio, šiek tiek pabristi šiltu vandeniu, ir netrukus stovėjom įvairiausiomis jūros gėrybėmis (gėrybės – tai ne tik kriauklės ir smėlis, bet ir nepageidaujami žmonių buvimo saloje pėdsakai) nusėtame krante. Tuoj pat sulėkė paslaugūs viešbučio patarnautojai, surinko lagaminus ir palydėjo iki namelių ant polių.

Railay puiki visais atžvilgiais. Nuostabiais vaizdais apdovanotas pusiasalis turi viską, ko reikia rojui. Svarbiausia, galima pasinerti į gyvenimą be rūpesčių, stresų, nerimų ir problemų. Gaila, kad jis yra labai neilgas – tik kelios dienos. Tiesa, „rūpesčių ir problemų“ ir čia nestinga. Pavyzdžiui, galvoji, kaip nueiti iki paplūdimio, kuris yra kitame Railay pakraštyje, kai lauke +33 ir po lietaus. Juk einant dar reikia daug ką nuveikti: užsukti į masažo kabinetą, pamatyti beždžionėlių gatvę, išgerti ice tea, apžiūrėti suvenyrų parduotuvėles, grįžtant – užsukti į restoranėlį sočiai pavalgyti. Dar reikia saugotis visai nemažų varanų, kurie bėgdami nuo tavęs gali su uodega taip „perbraukti“ per kojas, kad pasijusi kaip ne su savom. Daug reikalų… Juokauju. Reikia eiti, dairytis, siurbti į save tą grožį ir gėrį, nes visa, ką pamatai, pajunti, įkvėpi, palieti, kelia džiaugsmą ir pasigėrėjimą.

nt į paplūdimį vaizduotė vis išmeta tuos pasakiškus Krabi salų vaizdus, kurie buvo matyti nuotraukose ir įvairiuose vaizdeliuose. Va, atrodo, pasuksi už kampo ir prieš akis atsivers tas pasakiškas grožis su žydru vandeniu, baltu pakrantės smėliu ir visais kitais amą atimančiais pasakiško paplūdimio elementais. Taip, grožis tikrai atsiveria, tik ne visai pasakiškas. Paplūdimį supančios žalios uolos, tankiomis džiunglėmis apaugę kalnai, tolumoje lūkuriuojantys motoriniai laiveliai ir saulėje raibuliuojantis vanduo – visa tai kaip iš pasakos. Trūksta tik balto smėlio ir … žydros jūros. Nes, kai atoslūgis, ji paprasčiausiai „pabėga“ nuo kranto toli toli. Sakote, galima nubristi? Vargu. Atsivėręs krantas yra nusėtas tokiais aštriais įvairaus dydžio akmenukais, kad reikia gerokai paieškoti vietos kojai pastatyti, nes jų kaip pribarstyta. Ir, neduokdie, ant kurio netyčia užlipti. Bet negi būnant Railay nepasimėgausi kad ir tokio paplūdimio malonumais? Tad kažkokiu būdu nueini iki vandens, kuris teapsemia pėdas, susirandi didesnę vietelę be akmenukų, atsisėdi ir pliuškeniesi karštame vandenyje. Apsidairai, ar niekas nesijuokia, ir pamatai, kad tokių besipliuškenančių tarp akmenukų – pilna. Pasidaro daug ramiau.

Yra kitas būdas: pasėdėti kelias valandas karštame paplūdimyje ir palaukti potvynio. Sulaukus jau galima pasinaudoti visais Railay paplūdimio teikiamais malonumais. Arba nueiti į kitą paplūdimų, kurių Railay yra net keturi.

Ką, be sėdėjimo paplūdimyje laukiant potvynio, galima nuveikti Railyje? Oi, ko tik širdis geidžia. Vienas iš geriausių būdų turistams pažinti Railay ir apylinkes – užsisakyti ekskursijas. Tada tradiciniu tajų laiveliu bus galima aplankyti daugelį gražiųjų salų ir paplūdimių, pasigrožėti žadą atimančiu saulėlydžiu Andamanų jūroje, pasiplaukioti baidarėmis naktį ir pamatyti šviečiantį planktoną. Taip pat pasimėgauti tikromis džiunglėmis jūroje – tai vienas įspūdingiausių pažinčių su mangrovėmis. Plauki ir pasijunti besąs pasakų karalystėje, kurioje, štai, iš už to milžiniško medžio netikėtai ims ir pasirodys nedidukas elfas…

Bus daugiau