Pasaulis gyvena ne pačiomis geriausiomis kasdienos naujienomis – klimato kaita spartėja, o gamtos išteklių naudojimo tempai ir norai vis auga. Nors kalbame apie stabilizacijos požymius, tačiau visos planetos mastu jų praktiškai nematyti. Svarstant tokių sąlygų poveikį siauro ekologinio poveikio grupėms, pirmiausiai minime pavojingą varliagyvių būklę – daug kur jie tapę retais, o jų buveinės prarastos, […]
Gamtoje
Suniokotos žalčialunkių augimvietės ir įsidrąsinusios gervės
Važiavau fotografuoti žalčialunkių. Tai vienas gražiausių anksčiausiai žydinčių miško krūmų. Pažįstu iš vaikystės. Tėvas miške parodė ir pasakė: pakramtysit – dantys iškris, keletą uogų suvalgysit – numirsit. Mažakalbis žmogus buvo. Tiesą kalbėjo. Pasirodydavo kačiukai, tuomet mes, vaikai, prilaužydavome šakučių, o kuri šakelė nelūždavo, tada žievę nukąsdavome dantukais … Taip žalčialunkių puokštelę priskynus – galima ir […]
Į Lietuvą parskrendantys gandrai grįš į saugius lizdus
Pavasaris – tai ne tik šylanti oro temperatūra, atgimstanti gamta, bet ir sugrįžtantys paukščiai. Turbūt vieni labiausiai laukiamų – baltieji gandrai. O tam, kad nacionaliniu paukščiu laikomi gyvūnai turėtų kur saugiai grįžti, bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) kasmet sutvarko ar į saugias vietas perkelia virš šimto gandralizdžių. Šie metai – ne išimtis. „Baltasis gandras laikomas […]
MUS SVEIKINA GANDRAI
Lietuvoje jau po Gandrinių. Šią dieną visada būdavo švenčiamas ištikimiausio paukščio – baltojo gandro sugrįžimas. Tiesa, per Gandrines ne visuose lizduose ir ne kasmet gali regėti gandrus. Kai kada šventę jiems tenka sutikti gerokai į pietus nuo Lietuvos esančiose žemėse. Šiemet pirmieji gandrai namo grįžo kovo pradžioje, dabar jų galima matyti jau visur. Tokie metai […]
PEMPĖ SVEIKINA JUOZAPUS
Po žiemos vienos pirmųjų parskrenda pempės. Dar tik prieš dieną išgirdome nedrąsų vieversėlio čirenimą, dar nedaug laukuose juoduojančios žemės lopų, o pempės atvasnoja apskritais, su baltu pamušalu sparnais ir leidžiasi pabalin. Sunku pasakyti, kas skubina paukščius. Pavasario orai jų tikrai nelepina, o maisto taip pat negausu. Kol kas dar neišėjo įšalas, po giedrių ir saulėtų […]
„Paukščiai grįžta namo“: tūkstančiai iškeltų inkilų ir išskirtinės lesyklėlės atidengimas paukščių sostinėje
Daugiau nei 8 tūkstančiai naujų namų sparnuočiams – tiek inkilų 35-iose vietose visoje Lietuvoje kovo 15 dieną miškininkai kartu su ornitologais ir gamtos mylėtojais iškėlė Lietuvos miškuose. Inkilų kėlimo šventė „Paukščiai grįžta namo“ sulaukė gausaus būrio dalyvių, kurie talkino miškininkams. Tradicinė, daugiau nei šimtmetį minima ir miškininkų organizuojama inkilų kėlimo šventė, kasmet pritraukia vis daugiau […]
PAVASARIO DRUGIAI CITRINUKAI
Gali atrodyti, kad kiekvienas pavasaris yra lyg pernykščio atkartojimas – skeptikai sako, kad gamta, deja, mums negali pateikti nieko naujo. Tačiau net ir kartodamasis savo darbais, kiekvienas pavasaris turi žavesio, dėl kurio mes jo laukiame. Sakykite, kas gali būti malonesnio už saulėtą pavasario pradžios popietę ore sušmėžavusius geltonsparnius drugius citrinukus. Tokiu metu dar […]
Klimato kaitos poveikis Lietuvos žuvims: kurioms gresia išnykimas, o kurioms – ne.
Aplinkos apsaugos agentūros užsakymu Gamtos tyrimų centro atliktas Baltijos jūros aplinkos būklės pagal ichtiofaunos rodiklius vertinimas rodo, kad Kuršių marių ir pagrindinėse Lietuvos upėse žuvų bendrijas jau netolimoje ateityje veiks ne tik intensyvi žvejyba, maisto medžiagų pokyčiai, bet ir klimato kaita. Pasak Gamtos tyrimų centro mokslininko dr. Lino Ložio, šiame tyrime atlikta išsami Baltijos jūros […]
GENIAI RUOŠIA NAMUS NE TIK SAU
Iš pasaulyje gyvenančių 380 rūšių geninių paukščių dauguma maistą suranda medienoje ar augalų masėje, o peri savo iškapotose drevėse. Tokia specializacija neabejotinai atsirado ilgame evoliucijos kelyje, nes geniams reikia daug ko: aštrių tvirtų nagų kopinėti kamienais, stangrių uodegos plunksnų, kuriomis remiasi kopdami ir kapodami medį. Medienai įveikti reikia ypatingo snapo ir kitų savybių, kurių […]
Žalios salos vidur lauko
Šių metų žiema taip ir neparodė tikrojo savo charakterio – pasigedome šalčių, o labiausiai – sniego. Jis ištirpo dar sausy, o kiti žiemos bandymai sugrįžti ypatingos sėkmės neturėjo, taigi – likome be sniego ir jo sukaupto vandens. Žiemos ledas ir sniegas – tikrasis pelkių, upių, ežerų, taip ir mūsų dirvų drėgmės garantas. Kuo greičiau prarandamas […]
