Genovaitė ŠNUROVA
Dar visai vaikas buvau (net į mokyklą nėjau), o jau žinojau, kad gretimame kaimelyje gyvena jauna stipri moteris. Vietiniai taip ir sakydavo – stipri moteris. Kažkurį laiką galvojau, kad tai tos moters vardas ar pavardė.
Netgi į paaugles ištįsusi nesusidomėjau, kodėl ta moteris taip ir tebevadinama – stipria moterimi. Dažnai girdėdavau suaugusiuosius kalbant, kad ji vaikštanti vėl sumušta, bet niekam nesiskundžianti, visada visiems besišypsanti ir, pasak kaimynių, eilinį kartą nėščia. Žinojau, kad tos stiprios moters šeimoje auga daug vaikų. Tiksliau – tikrai ne du ir ne trys. Tiesą sakant, man tai nebuvo nei svarbu, nei įdomu: auga, tai tegul auga…
Dar vėliau kaimo žmonės kalbėdavo: tai ji lauką aria „su pilvu“ (suprask, nėščia), tai ji sunkius krepšius iš parduotuvės tempia, tai ji vėlgi stengiasi žmonėms į akis nepakliūti (suprask, vėl sumušta), tai jos vaikai į kaimynų daržus sulindę (suprask, kai vyras geria, į virtuvę niekas neturi teisės nė kojos įkelti). O stipri moteris šypsosi: vaikšto palei kaimynų tvoras, atsiprašinėja, bet šypsosi, nors tu ką…
Kai visi aplinkiniai žinojo, jog stipri moteris greitai turėtų gimdyti (augo jau šeši berniukai), atsitiko nenumatytas dalykas: miške rastas jos vyro lavonas…
Sako, žmonės ir per laidotuves ją vadino stipria moterimi: sėdėjo vaikus apsikabinusi ir tylėjo, net akys nesudrėko, ašaros skruostų nevilgė…
… Po beveik trisdešimties metų (sulaukusi penkiolikos išvažiavau iš kaimo, todėl kaimo gyventojų reikalais nesidomėjau) netikėtai susitikau „anų laikų draugę“. Abi džiaugėmės susitikimu, abi laiko turėjome, todėl nusprendėme susirasti vietą, kur galėtume susėsti ir paplepėti. Žinoma, radome, žinoma, plepėjome, žinoma, prisiminėme visus mūsų gimtojo kaimo žmones, aptarėme jų likimus, bet papasakoti norėčiau tik apie stiprią moterį…
Pasirodo, po vyro laidotuvių stipri moteris pagimdė dar vieną berniuką, o maždaug po pusmečio jos namuose atsirado kažkoks nematytas vyriškis. Jį pamatęs, artimiausias moters kaimynas „įvertino“ – sėdėjęs, aiškiai matyti…
Tęsinį skaitykite 2022 02 26 „Utenyje“
