Genovaitė Šnurova
Jau skaičiuoju paskutinius mėnesius iki pensijos, bet dar tikiuosi padirbėti tame pačiame darbe kokius metelius (jei viršininkas nepaprašys išeiti), todėl susigundžiau atvykti į seminarą buhalteriams (dirbu vyriausiąja buhaltere nedidelėje įmonėje) ir įmonių vadovams apie naujausius mokesčių pakeitimus. Mano darbe tokias naujoves žinoti būtina, nes nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės ir taip vožteli per kišenę, kad net susigūži. Seminare dalyvavo apie pusšimtį darbuotojų. Lektoriai buvo trys: du labai įdomiai dėstė medžiagą, užtat trečiasis, atsistojęs aiškinti savo srities naujovių, mikčiojo, šūkčiojo, tampė švarko skvernus, kai kuriuos sakinius kartojo po keletą kartų, kas keletą žodžių vis įterpdamas „ta prasme“, nors tos prasmės mes nesupratome. Kumštelėjau šalia sėdinčiai kolegei, nusišypsojome abi, o kadangi gerai neišgirdome to lektoriaus pavardės, taip jį ir vadinome – „ta prasme“.
Tęsinį skaitykite 2023 01 28 „Utenyje“