Jonas Vaiškūnas
Šviesus birželio dangus teleis grožėtis tik pačiais šviesiausiais vasaros nakties dangaus šviesuliais: šiek tiek į vakarus nuo zenito pasislinkusiame Jaučiaganio žvaigždyne akį trauks ryškusis Arktūras, į rytus nuo zenito Lyros žvaigždyne švytės Vega, šiaurėje, visai palei žemę, slinks Vežėjo Kapela, rytuose, jau gerokai pakilusiame Erelio žvaigždyne, spindės Altayras kartu su Vega ir ryškiausia Gulbės žvaigžde Denebu sudarantys vadinamąjį Didįjį Vasaros Trikampį. Vakarų horizonto link svirs zodiakinis Liūto žvaigždynas.
Ryškiausiai švytės Jupiteris ir Saturnas
Jupiteris šiaurės rytuose tekės po vidurnakčio. Birželio 14 d. jis atsidurs opozicijoje, tai yra arčiausiai prie Žemės, ir visą naktį bus matomas neryškiame Šaulio žvaigždyne. Birželio 9 d. naktį keliais laipsniais žemiau Jupiterio ir netoliese spindinčio Saturno praslinko dilti pradėjęs pilnas Mėnulis.
Saturnas, savo šviesiu gerokai nusileidžiantis Jupiteriui, tekės jam iš paskos Šaulio žvaigždyne ir taip pat kas naktį spindės vis ryškiau artėdamas prie Žemės. Birželio 21 d. jis pasieks opoziciją. Tada Žemė atsidurs vienoje linijoje tarp Saturno ir Saulės.
Marsas rodysis rytais tekančiame Vandenio žvaigždyne. Paskutinėmis mėnesio dienomis persislinks į Žuvis. Birželio 13 d. tiesiai po juo atsidurs beveik iki pusės sudilęs Mėnulis.
Venera-Aušrinė, praskriejusi tarp Žemės ir Saulės, birželio pabaigoje, rytais, labai trumpam sušvis Tauro žvaigždyne, bet dar labai žemai.
Merkurijus birželio vakaris leisis paskui Saulę su Dvynių žvaigždėmis. Tik pirmosiomis mėnesio dienomis labai trumpam išniręs iš už šiaurės vakarų horizonto jis vėl pasislėps Saulės spinduliuose net iki lapkričio mėnesio.
Pasirodys paslaptingieji sidabriškieji debesys
Šviesiomis birželio naktimis jau gali pasitaikyti progų pamatyti paslaptinguosius sidabriškuosius debesis. Sidabriškieji debesys dažniausiai matomi vasarą šiaurinėje dangaus pusėje, kai Saulė iš po horizonto apšviečia aukštai mezosferoje, apie 80 km aukštyje, pasklidusias labai mažas ledo daleles, ir yra panašūs į plunksninius debesis. Švyti jie melsvai balta sidabriško atspalvio šviesa. Nors iki šiol jų kilmė lieka neaiški, tačiau linkstama manyti, kad jie yra sudaryti iš smulkių ledo kristalų, nors neatmestina nuomonė, kad tai švyti atmosferoje susikaupusios kosminės arba vulkaninės dulkės.
Įvyks vasaros Saulėgrįža
Birželio 21 d. 00 val. 43 min. Saulė atsidurs šiauriausiame savo kelio taške ir įvyks vasaros Saulėgrįža. Saulės naktinis kelias po horizontu bus trumpiausias, o virš horizonto – ilgiausias. Atšventę Rasos šventę netruksime pajusti, kad Saulės kelias dangaus skliautu kasdien ims trumpėti.
