Vytautas KAZELA. Suspėjau prieš užsningant. Kažkur užkliuvo akys, kad Kaišiadorių rajone yra kaimas, turintis trejus vartus. Norėjau jį aplankyti, juolab kad turėjau nuvežti knygas į Alytų. Kaip sakoma, turėjau galimybę atbūti du kermošius per vieną dieną. Mano seniai atnaujinta navigacija netgi nerado kaimo, todėl turėjau vadovautis nuorodomis, o jos skelbė, kad nuo pagrindinio kelio iki Darsūniškio tik 10 kilometrų.
Vikipedijoje randu tokią informaciją: „Tai viena seniausių Lietuvos gyvenviečių. Darsūniškio miške yra pilkapiai. Pro Darsūniškį (vokiečių šaltiniuose – Dirsunen) XIV a. antroje pusėje ėjo kryžiuočių kelias į Trakus ir Vilnių. 1372 m. minima, kad kryžiuočiai sudegino Dirsunen pilį ir išsivedė 400 belaisvių. Darsūniškio piliakalnis buvo vienas Panemunės gynybinės sistemos atraminių punktų, čia buvo didžiojo kunigaikščio pilis su nemaža įgula. Iki 1795 m. čia buvo Darsūniškio dvaras (prie Nemuno kranto tikriausiai stovėjo Vytauto Didžiojo dvaras). Apie XV a. vidurį pastatyta Darsūniškio bažnyčia, 1486 m. vietovė jau minima miestu. XVI a. pirmoje pusėje Darsūniškis tapo prekybos ir amatų centru. inventoriuje nurodoma, kad buvo 1 margo dydžio turgaus aikštė priešais LDK dvarą, iš aikštės vedė dvi gatvės (Kaunan ir Punion). 1569 m. miestelyje buvo apie 50 sodybų, gyveno 5 mėsininkai. 1586 m. minimas miestelis ir pavietas. 1655 m. bažnyčia sudegė, 1694 m. pastatyta nauja, bet 1702 m. Švedijos kariuomenė ir ją sudegino. (Tęsinys 2021 12 11 laikraštyje)