Rasa MILERYTĖ
Uteniškė Vida Starčikovienė sako maniusi, kad po operacijos pagulės ligoninėje dešimt dienų ir grįš į įprastinį gyvenimą. Tačiau dešimt dienų peraugo į pusę metų, o įprastas aktyvus gyvenimas liko tik prisiminimuose. „Kai praėjus šešiems mėnesiams po ligoninės ir reabilitacijos grįžau namo, net katės manęs nebepažino, žiūrėjo iš padilbų“, – pamena V. Starčikovienė. Šiandien uteniškė nebeįsivaizduoja savo gyvenimo be asmeninio asistento pagalbos ir sako, kad be jo jaučiasi kaip be rankų.
Dešimt dienų virto
pusmečiu
Prieš trejus metus darbe V. Starčikovienė pasijuto blogai – užklupo netikėtas skausmas pakaušio srityje. Sveikatos problemų neignoruojanti moteris iškart kreipėsi pas gydytoją. Po apžiūros paaiškėjo, kad galvoje – auglys.
„Iškart paskyrė operaciją. Neskaičiau internete, kas tai per auglys, todėl į operaciją Kaune važiavau tikėdamasi, kad po dešimties dienų paleis namo. Vietoj dešimt dienų ligoninėje prabuvau pusę metų“, – pamena pašnekovė.
Sudėtinga operacija nepraėjo be komplikacijų: kairės pusės paralyžius, balso stygų paralyžius, susiaurėjusi tracheostoma, dešinės ausies kurtumas. „Kai grįžau namo, net negalėjau užlipti laiptais, į trečią aukštą mane užkėlė keltuku. Dabar vaikštau tik su vaikštyne, vaikštant mane dusina. Vis dar dvejinasi akyse, bet jau mažiau. Sergu onkologine liga, yra problemų su širdimi ir kitų ligų. Pati negaliu nei palto užsisagstyti, nei maisto išsivirti, nei šiukšlių išnešti“, – atvirai apie savo ligą pasakoja moteris.
Tęsinį skaitykite 2023 04 29 „Utenyje“
