Žiema ir ankstyvas pavasaris senjoriško amžiaus žmones pramogomis nelabai lepina, o visiškai apkerpėti taigi nesinori. Nesugalvojusi malonesnio užsiėmimo, sumaniau savo asmeninę biblioteką pertvarkyti. Naujų knygų seniai nebeperku, nes nebeturiu kur jų dėti, o seniai nusipirktųjų ilgokai net nepavarčiau: dulkes lentynose nuvalau ir tuo viskas baigiasi. Žinoma, tik ne šį kartą. Bekilnodama ir iš vienos vietos į kitą perkraustydama knygas, sugalvojau atskirai pasidėti tas, kurios kažkada jaunystėje padarė tikrai didelį įspūdį. Galvojau jas dar kartą perskaityti ir savotiškai pasitikrinti, ar jos ir dabar padarys tokį įspūdį, kaip tąsyk. Pirmoji po ranka – „Po mūsų nebebus mūsų“. Dėl jos kažkada knygyne ilgoje eilėje stovėjau, perskaičiusi dar ir kitiems rekomendavau. Dabar perskaičiau ir net keista – kas toje knygoje mane galėjo žavėti… Žinoma, nuo TADA iki DABAR praėjo daugiau nei trisdešimt metų…
tęsinį skaitykite 2023 04 29 „Utenyje“
