Aktualijos

Teisėja Irena Vapsvienė: „Svarbu ne bausmės griežtumas, o teisingumas“

Rasa MILERYTĖ. Lietuvą sukrėtus labai sunkiems nusikaltimams, visuomenė paprastai įsitraukia į diskusijas apie esą per švelnias bausmes ir per ilgus teisminius procesus. Neretai tokių diskusijų centre atsiduria mirties bausmės tema – dalis žmonių įsitikinę, kad kuo griežtesnė bus bausmė, tuo mažiau nusikaltimų bus įvykdoma. Svyruojantį pasitikėjimą teismais rodo ir visuomenės nuomonės tyrimai. Tačiau Utenos apylinkės teismo pirmininkė Irena Vapsvienė įsitikinusi, kad tarp bausmės griežtumo ir jos teisingumo negalima dėti lygybės ženklo, o kalbėdami apie pasitikėjimą teismais žmonės dažnai remiasi ne faktais, o emocijomis. „Bausmė – valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir, kas labai svarbu, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismo pareiga tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas, todėl neturėtume sutapatinti pasitikėjimo teismais su teismo paskirtos bausmės rūšimi“, – „Uteniui“ sakė teisėja I. Vapsvienė.
Gerbiama teisėja, pirmiausia norėčiau paprašyti, kad pristatytumėte praėjusių ir šių metų Utenos apylinkės teismo darbo rezultatus, aptartumėte vyraujančias bausmes.
2019 m. Utenos apylinkės teisme išnagrinėta 1118 baudžiamųjų bylų, iš jų – 70-yje bylų paskirta laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. 7-iose bylose paskirta arešto bausmė, tačiau subendrinus su kitais nuosprendžiais nuteistieji pasiųsti atlikti laisvės atėmimo bausmės. Didžiausia 2019 m. teisme paskirta laisvės atėmimo bausmė – 11 m., tai yra galutinė bausmė, paskirta, subendrinus ją su kitomis bausmėmis, už didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimą, laikymą, gabenimą, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Tai yra ganėtinai griežta bausmė.
2020 m. I pusmetyje išnagrinėta 497 baudžiamosios bylos, iš jų – 22-ose bylose paskirta laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Didžiausia paskirta laisvės atėmimo bausmė – 5 metai, t. y. galutinė bausmė, kuri paskirta, subendrinus ją su kitomis bausmėmis, už svetimo turto vagystę ir svetimo turto pagrobimą, įsibraunant į patalpas. (Tęsinys 2020 08 05 laikraštyje)