Ateina įvairių neramių žinių iš statybų aikštelių. Trūksta medžiagų, jos brangsta net ne procentais, o kartais. Vis daugiau atsiranda bankrutuojančių bendrovių. Kyla pavojus, kad kai kurie objektai liks neužbaigti. Kaip vykdomas statybos priemonių planas? Apie tai ir apie kitus su statybomis susijusius klausimus Vytautas Kazela kalbasi su Utenos savivaldybės administracijos Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus vedėju Nerijumi Malinausku.
Aišku, visi suprantame, kad pastebimos pandemijos pasekmės. Jaučiama įtampa iš tiekėjų pusės. Tačiau mūsų statybos priemonių planas vykdomas gerai. Statybos prasideda nuo teritorijų planavimo, projektavimo darbų. Turėjome nemažai sutarčių, pasirašytų praėjusiais metais, kurios persikėlė į šiuos metus, nes yra tokios rekomendacijos, kad projektavimo darbai vyktų ne trumpiau kaip 12 mėnesių.
Pagrindiniai darbai – tai tęstinė Sudeikių daugiafunkcio centro rekonstrukcija. Yra nesutvarkytas dar vienas korpusas, į kurį planuojama įkelti seniūniją, kultūros centrą, biblioteką. Vyksta „Eglutės“ vaikų darželio modernizavimo projektavimas. Visi projektavimo darbai eina į pabaigą, šiuo metu vyksta projektavimo darbų ekspertizė. Be to, projektavome Sodžiaus gatvės Pačkėnuose rekonstrukciją, Atgimimo, Aukštakalnio gatvių, Užpalių gatvės atkarpos rekonstrukciją su pėsčiųjų ir dviračių takais. Kadangi projektavimo darbams nereikia kažkokių medžiagų, todėl jie eina sklandžiai. Toliau – statybos darbai.
Pagrindiniai – „Šaltinėlio“ vaikų darželio modernizavimas, vykdomas iš dalies Europos Sąjungos lėšomis. Sutartis pasirašyta iki šių metų pabaigos. Baigtumas – daugiau nei 95 proc. Tik gaila, nepavyko nupirkti mūsų siūloma kaina teritorijos sutvarkymo darbų, kad objektas būtų visiškai užbaigtas. Matyt, čia įsijungia pandemijos pasekmės ir pirkimuose nedalyvavo nė vienas rangovas, kurio pasiūlyta kaina būtų mums priimtina. Peržiūrėsime kai kuriuos sprendinius ir skelbsime naują pirkimą. Baigiamas kitas nemažas darbas – Tauragnų gatvės rekonstrukcija. Liko smulkūs darbai, kurie artimiausiu metu bus baigti, o tada jau vyks darbų vertinimas. Baigta ir Liepų gatvės Joneliškio kaime rekonstrukcija. Dabar vyksta ES lėšų patikra. Ir čia su terminais viskas gerai.
Miestiečiai jau spėjo pasidžiaugti aplink Dauniškio ežerą atnaujintais takais. baigiama įrengti antroji terasa prie šio ežero. Statybininkai darbus turi užbaigti iki metų pabaigos. Ir čia liko tik smulkūs darbai. Prie šios terasos bus ir prieplauka, ir valčių nuomos punkto patalpos, ir, jeigu atsiras verslininkas, kuris norės nuomoti valtis, irklentes ar kitas vandens pramogų priemones, jam bus sudarytos visos sąlygos dirbti. Pačios terasos – puiki vieta pasėdėti. Jas jau pamėgo jaunimas. Miesto šventės metu šios erdvės jau atidarytos. Ateityje galbūt čia atsiras kavinukė. Turime parengę techninį projektą, ir viskas priklauso nuo to, ar bus skirtos lėšos. Tai turės spręsti savivaldybės taryba.
Sėkmingai vyksta ir senojo „Saulės“ gimnazijos pastato, buvusio Utenos dvaro, rekonstrukcija. Pradžioje gal šiek tiek buvo abejojama finansavimo galimybėmis, bet dabar matome, kad viskas vyksta sklandžiai. Darbai vykdomi iš valstybės ir savivaldybės paskolos lėšų. Jie turi būti baigti kitų metų pabaigoje, ir mes turėsime vieną gražiausių pastatų mieste, galbūt naudojamą įvairioms veikloms. Atlikti ir smulkesni švietimo įstaigų remonto darbai. Gal šiek tiek sunkiau sekėsi su Krašuonos mokyklos aplinkos pritaikymu neįgaliesiems. Pirmasis pirkimas neįvyko, tačiau per antrąjį pirkimą rangovas buvo rastas. darbai vyksta, galbūt jie ir nebus baigti iki rugsėjo 1-osios, bet mokyklos dalis bus pritaikyta vaikams su negalia. Prie šios mokyklos tvarkoma teritorija – įrengiami šaligatviai, privažiavimai, automobilių stovėjimo aikštelė.
O kaip sekasi su pirmojo kolumbariumo Utenos kapinėse darbais? Gyventojams tai labai rūpimas klausimas.
Rangovą turime. Darbai vyksta. Rangovas turėjo problemų su medžiagų pabrangimu, tačiau darbai, nors ir šiek tiek vėluodami, vyksta. Atsižvelgiant į tai, kad sutartis bus pasirašyta iki kitų metų birželio mėnesio, manau, kad rangovas suspės visus darbus atlikti laiku. Yra galimybė darbus užbaigti ir anksčiau, todėl ir rangovai, matydami, kad statybinės medžiagos brangsta, yra nelinkę vilkinti darbų.
Štai ir Dauniškio parke terasą įrenginėjantys rangovai skundėsi, kad dalį medienos įsigijo prieš pandemiją ir mokėjo 100 eurų už kubinį metrą brangiau negu dabar. Bet sutartis yra sutartis. Rangovai tęsia darbus. Aišku, gali būti, kad silpnesni rangovai gali neatlaikyti tokio medžiagų brangimo ir bankrutuoti. Bet kol kas mes tokių problemų neturime. Sėkmingai vyksta ir Užpalių dvaro rekonstrukcijos darbai. Čia darbai išdėstyti per trejus metus. Gaunamas finansavimas tiek iš ES, tiek iš savivaldybės biudžeto, todėl ir darbai vyksta nustatytais terminais.
Žvyruotų gatvių profiliavimas vykdomas pagal faktinį poreikį. Nekyla jokių problemų. Aišku, jaučiamas rangovų nusivylimas, kad uždirbs mažiau negu planavo, bet jie nieko nekaltina, kad taip atsitiko. Baigiama tvarkyti ir Miškininkų gatvė. Ji sujungs Žibuoklių gatvę su Grybelių gatve. Liks dar viena Atgimimo gatvės atkarpa. Turime parengę techninį projektą ir skelbsime viešuosius pirkimus. Kai sutvarkysime šią atkarpą, darbai Grybelių kvartale bus užbaigti.
Savivaldybė gavo papildomų lėšų iš kelių fondo. kur jos bus panaudotos?
Su tuo papildomu lėšų skyrimu – tai kaip čia pasakius… Pavasarį lėšos buvo sumažintos, o dabar atstatytos. Net su šiokiu tokiu kaupu. Mes visada esame pasiruošę projektų į priekį. Kai tik bus patvirtintos šios lėšos, skelbsime naujus pirkimus. Ir šias lėšas įsisavinsime. Pinigai iš kelių fondo skiriami gatvių remontui. Viena iš jų Sodžiaus gatvė Pačkėnuose, kuri liko sudarkyta po vandentvarkos darbų. O juk tai pagrindinė miestelio gatvė. Turime parengę techninį projektą ir, jei pirkimai neužstrigs, darbus galėsime pradėti jau šiais metais, gal net pagal naujas technologijas.
Esu šiek tiek girdėjęs apie jas. Gal papasakokite plačiau, kokios tai technologijos ir kaip jos gali atpiginti darbus?
Gal Lietuva kiek atsilieka, o latviai ir estai šią technologiją taiko jau seniai. Galima sutvarkyti gatves be asfaltavimo, kad jos ir nedulkėtų, ir nereikėtų greideriavimo. Esmė tokia: imamas tos gatvės esamas gruntas ir ištiriamas laboratorijoje. Jeigu reikia, papildomai užpilama smėlio ir žvyro. Bet tik papildomai. Imamas visas tas gatvės pagrindo mišinys, kuris sumaišomas su cheminėmis medžiagomis, vėl pilamas į tą pačią vietą ir sutankinamas volais beveik taip pat kaip asfaltas ir tampa vos ne toks pats kaip asfaltas.
Žvyro ir skaldos ištekliai Lietuvoje nėra neišsemiami. Čia daugiau naudojamas esamas gruntas, nereikia jo nei išvežti, nei vėl atvežti. Tik permaišyti su cheminėmis medžiagomis, kurios visa tai sujungia. Prieš rekonstruodami pagal naują technologiją gatvę Pačkėnuose mes šią naujovę išbandėme įrengdami automobilių stovėjimo aikštelę Sudeikiuose. Rezultatas tikrai puikus. Tą patį galvojame daryti ir Sodžiaus gatvėje. Skirtumas tik tas, kad panaudosime esamus gatvės pagrindus, kur trūks, šiek tiek atvešime, sumaišysime su tais chemikalais, o ant viršaus paklosime asfaltą. Tai bus žymiai pigiau, nei dirbant pagal senąją technologiją, kai keičiamas gruntas. Taip taupysime ir gamtinius išteklius.
Utenos mieste įrenginėjami pusiau požeminiai atliekų konteineriai, kurie ne tik geriau atrodo, bet ir yra pranašesni sanitarijos požiūriu. Bet ne visur dar jie yra.
2019 metais įrengėme 24 pusiau požeminių atliekų konteinerių aikšteles su 149 konteineriais. Tai tikrai pasiteisino ne tik jūsų minėta prasme – jas eksploatuojanti bendrovė „Utenos komunalininkas“ taip pat neturi priekaištų. Šiemet vėl gauname APVA finansavimą ir įrengsime dar 4 aikšteles su 29 konteineriais. Planuojame dar 4 aikšteles, kurias APVA taip pat žada finansuoti iš kituose rajonuose sutaupytų lėšų, kad visur, kur tik įmanoma, būtų įrengtos požeminės konteinerių aikštelės. Gaila, bet nelengva surasti teritoriją, kur nebūtų požeminių tinklų. Jau ir dabar mūsų komunalinis ūkis atrodo gerai, bet, užbaigus įrengti pusiau požeminių konteinerių aikšteles, jis bus dar geresnis.
O ko visgi nepavyko padaryti?
Buvo planuota pakeisti R. Šaltenio progimnazijos filialų Pakalniuose ir Antalgėje šilumos gamybos įrenginius. Esami, kūrenami kietuoju kuru, yra seni ir neekonomiški. Bandžiau aiškintis šių įstaigų perspektyvas. Įrengti vieną tokiu kuru kūrenamą katilinę kainuotų apie 150 tūkstančių eurų. O kas bus, kai ją įrengus paaiškės, kad ji nereikalinga? Bandžiau domėtis alternatyviais šildymo būdais. Bet įtikinamos informacijos taip ir nepavyko gauti – visi gamintojai lenkia į savo pusę. Todėl darbus teko pristabdyti, užsakyti studiją ir išsiaiškinti, kuris iš būdų būtų efektyviausias. Ten stovintys šildymo katilai kol kas problemų nekelia, o šios įstaigos jau yra apsirūpinusios kuru. Darbus galima padaryti ir kitais metais. Paprašiau, kad studijoje atsispindėtų ne tik įrengimo, bet ir eksploatacijos per 10 metų kaina. Gali būti, kad šildymo katilus pastatyti bus nebrangu, bet eksploatacijos kaina bus didelė.
