Rasa MILERYTĖ
„Utenio“ skaitytojų mylima žurnalistė, ilgametė laikraščio darbuotoja Genovaitė Šnurova išleido novelių knygą „Gyvenimo nepasiskolinsi“ (leidykla „Utenos Indra“), į kurią nugulė 61 pasakojimas iš realių žmonių gyvenimo. Tai – jau vienuoliktoji Genovaitės knyga ir antroji, kurioje publikuojami rubrikoje „Atvirumo valandėlė“ spausdinti tekstai.
Genovaitės užrašytų gyvenimiškų istorijų populiarumą galima vadinti fenomenu: pamenu, kaip žmonės skambindavo į redakciją, dėkodavo už jautrius tekstus, sakydavo, kad „Atvirumo valandėlė“ – mėgstamiausia rubrika. Lygiai taip pat fenomenu galima pavadinti ir pačią Genovaitę. Kodėl taip sakau?
Ne paslaptis – žmonėms reikia išsikalbėti, ypač skausmo akivaizdoje. Išsikalbėjimas, netgi nesitikint paguodos, yra tarsi terapija. Iškalbi, išsakai ir paleidi, iškalbi ir bent tą akimirką skauda mažiau. Ir vis dėlto tuos, kuriems atsiveriame, renkamės itin atidžiai. Svarbu žinoti, kad žmogus, kurį pasirenkame kaip klausytoją, neįskaudins, nepasijuoks, nepuls dalyti patarimų. Norime žinoti, kad jis išklausys ir supras. Gebėti klausytis ir išgirsti, ypač šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame santykį su kitu išreiškiame patiktukais, nėra tokia jau dažna savybė.
Tęsinį skaitykite 2021 09 01 „Utenyje“
