Genovaitė ŠNUROVA.Vis dar nepamirštu vieno prieš keletą metų vykusio pokalbio su garbaus amžiaus kaimo moterimi. Tiksliau, vienos jos pasakytos minties. Buvo taip, kad, išeidama iš jos namų, kaimynų kieme pamačiau naują modernų traktorių. Vos tik spėjau pasidžiaugti, kad su tokia technika ūkininkui bus paprasčiau dirbti žemę, pašnekovė mane „nugesino“, pasakiusi, kad bepigu jam įsigyti tokį brangų pirkinį, kai žmona „sėdi ant pinigų maišo“, t. y. vienoje (netgi nurodė kokioje) įstaigoje dirba vyr. buhaltere.
„Tai jūs įsivaizduojate, kad jos kabineto kampe padėtas maišas su pinigais, o iš jo kas nori ir kiek nori pasiima?“ – tuomet paklausiau. Moteris labai nustebo, kad aš to nežinau, ir atkakliai tvirtino, jog būtent taip ir yra…
Jei vadovautumės tokia logika, tai ant paties didžiausio pinigų maišo, esančio Utenos rajono savivaldybės administracijoje, sėdi Finansų skyriaus vedėja Alma Vedrickienė. Jos „maiše“ yra per 40 milijonų eurų…
Apie pinigus visada smagu kalbėtis. Tuo labiau kad ir minėtą sumą, tarkime taip, valdanti moteris mėgsta pašmaikštauti ir smagiai nusijuokti.
Tai pirmiausia ir paklausiau, kada ir kur išmoko pinigus skaičiuoti.
Esu kilusi iš Antalieptės (Zarasų rajonas), Purvynės kaimo. 1974 metais baigiau Antalieptės vidurinę mokyklą, o pinigus skaičiuoti išmokau besimokydama Vilniaus finansų ir kredito technikume, gerokai vėliau „skaičiavimus tobulinau“ universitete, įgijau magistro laipsnį. Baigusi mokslus technikume gavau paskyrimą į Uteną, tuometinį Finansų skyrių, priklausiusį tiesiogiai Finansų ministerijai. Tuomet skyriaus vedėja buvo Danute Žiukaitė-Bražėnienė. (Tęsinys 2020 10 07 laikraštyje)
