Rasa MILERYTĖ
Visuomenei senstant vienišumas tampa vis didesne problema. Skubus gyvenimo tempas lemia tai, kad jauni žmonės negali skirti pakankamai laiko savo tėvams ir seneliams. Pasak psichologų, vienišumas ir socialinė atskirtis – baisiau už fizinę ligą. Siekiant praskaidrinti senyvo amžiaus žmonių, kurie palaiko labai menką ryšį su išoriniu pasauliu, dienas organizacija „Raudonasis kryžius“ inicijavo projektą „Šilti apsilankymai“. Projekto metu savanoriai lanko garbaus amžiaus žmones ir dalijasi bendravimo teikiamu malonumu. Projekte dalyvauja per 20 miestų, neseniai prie jo prisijungė ir uteniškiai.
Savanorystė – vidinės brandos požymis
Pasak Skirmantės Kairytės, Utenoje buriančios „Raudonojo kryžiaus“ savanorių grupę, savanorystė lankant žmones – sudėtingiausia, bet ir brandžiausia savanorystės forma, o tokiai veiklai reikia didelės vidinės brandos. „Yra daug žmonių, kurie kitus gali paremti finansiškai, jie palaiko tokias idėjas, kaip garbaus amžiaus žmonių lankymas, laiko leidimas su jais, tačiau patys nedrįsta to imtis, – sakė S. Kairytė. – Ir tai normalu, nes savanorystė, kai bendraujama tiesiogiai su žmonėmis, reikalauja didelės vidinės brandos.“
Anot pašnekovės, yra žmonių, kurie mielai savanoriauja su vaikais, tačiau lankyti pagyvenusius žmones nori nedaugelis. „Utena dar nepasiruošusi tokiai savanorystės formai, – sakė pašnekovė. – Šiuo metu mes turime 7 savanores, didžioji dalis – Trečiojo amžiaus universiteto narės. Kabinome plakatus kolegijoje, gimnazijose, bet jauni žmonės nesusidomėjo „Šiltais apsilankymais“. Vyresnis žmogus – jau susiformavusi asmenybė, todėl tu pats turi būti užaugęs viduje ir pasiruošęs priimti kitą, o tai nėra lengva. Vidinė branda reikalinga ir tam, kad į senolių problemas nebūtų žiūrima paviršutiniškai. Tarkim, vienas lankomas žmogus pasakė, jog jam reikia psichologo konsultacijos. Jeigu savanoris nebūtų pakankamai subrendęs, jis nesuprastų, kaip tai yra rimta.“
Norint lankyti senolius, sakė S. Kairytė, nereikia specifinių žinių, svarbu tik labai gerai įvertinti savo vidinę motyvaciją ir tai, ar tikrai galėsi skirti tam laiko. „Raudonojo kryžiaus“ savanoriai, dalyvaujantys projekte „Šilti apsilankymai“, įsipareigoja su lankomu žmogumi praleisti dvi valandas per savaitę. Jei savanorystės metu pasikeičia savanorio gyvenimo aplinkybės ir jis nebegali skirti tam laiko – viskas suprantama, bet jei savanoris nejaučia vidinio impulso užsiimti tokia veikla ir nori tik išbandyti save, galbūt nereikėtų pradėti nuo „Šiltų apsilankymų“, nes vyresni žmonės, kaip sakė S. Kairytė, labai greitai prisiriša ir sunkiai ištveria išsiskyrimą.
Dalijasi emociniu ryšiu
„Raudonojo kryžiaus“ savanoriai Utenoje veiklą vykdo dar visai neseniai, todėl kol kas, kaip pasakojo S. Kairytė, tarp savanorių ir lankomų žmonių tik vyksta pažintis. „Šiltų apsilankymų“ panoro 6 žmonės, taigi viena savanorė lankomo žmogaus dar neturi.
S. Kairytė džiaugėsi – savanoriai priimami su pačiomis gražiausiomis emocijomis. Jų laukiančios moterys pasipuošia dailiausiomis suknelėmis, įsisega sagę, pasidažo lūpas, o susitikimui skirtos dvi valandos šnekučiuojantis tiesiog ištirpsta ore.
„Lankomi žmonės yra išsakę norą, kad pas juos ateitų žmogus su įvairiapuse patirtimi, toks, kuris ne tik gebėtų išklausyti, bet ir būtų lygiavertis pašnekovas, – pasakojo S. Kairytė. – Tie žmonės, kuriuos lankome, yra nepaprastai įdomūs – jie turi daug patirties, gali papasakoti apie ankstesnius laikus, kaip anuomet gyveno žmonės, iš jų galima gauti patarimų, kaip susitvarkyti su sudėtingomis gyvenimiškomis situacijomis. Labai gražu, kai tarp savanorių ir lankomų žmonių užsimezga ryšys, atsiranda draugystė.“
Kaip pasakojo S. Kairytė, ryšys tarp savanorio ir lankomo žmogaus užsimezga labai greitai. Aišku, būna ir tokių situacijų, kai paaiškėja, kad dvi asmenybės nesuderinamos tarpusavyje, tuomet ieškoma kito savanorio, bet kai pavyksta rasti bendrą kalbą, nėra jokių tabu temų. Žmonės dalijasi sveikatos patarimais, moko vienas kitą mankštos pratimų, kalbasi apie šeimos gyvenimą, paliečia gilesnes, sudėtingesnes temas. Lankomi žmonės jau senyvi, daug jų galimybių – apribotos, jie nebegali užsiimti mėgstama veikla, todėl labai džiaugiasi, kai savanoris paskaito mėgstamos poezijos knygą arba kartu sprendžia kryžiažodį.
Ne vieni, bet vieniši
Poreikis vykdyti projektą „Šilti apsilankymai“, kaip pasakojo S. Kairytė, atsirado įvertinus faktą, kad vis daugiau žmonių lieka vieniši. „Raudonojo kryžiaus“ turima patirtis rodo, kad yra žmonių, kurie taip ilgai gyveno tyloje, kad prarado kalbėjimo įgūdžius, daugybė žmonių, neturėdami palydovo, po kelerius metus neišeina į lauką. Savanoriai ne tik bendrauja su lankomais žmonėmis, bet ir eina pasivaikščioti, į renginius, jei tik šie išreiškia tokį norą.
Pasak S. Kairytės, dauguma savanorių lankomų žmonių turi artimuosius, bet vaikai ir anūkai kuria savo gyvenimą ir negali lankytis taip dažnai, kaip norėtų. Neretais atvejais senoliai bijo tapti našta ir vaikų klausiami, kokios pagalbos reikia, atsako, kad jokios. Bet yra ir skaudžių atvejų, kai žmonės gyvena tame pačiame bute, tačiau visiškai nebendrauja.
„Žmonės nepasidomi ne tik kaip sekasi kaimynams iš tos pačios laiptinės, bet ir artimiesiems, gyvenantiems tame pačiame būste. Labai liūdna, kad taip gyvename. „Šiltų apsikabinimų“ esmė ir yra praskaidrinti gyvenimą tų žmonių, kurie galbūt nėra vieni, bet jaučiasi vieniši“, – sakė S. Kairytė.
Svarbi informacija
Uteniškiai, norintys tapti „Šiltų apsilankymų“ savanoriais, turėtų susisiekti su S. Kairyte telefonu 8 633 33756. Savanorius burianti ir koordinuojanti moteris patikino, kad jie nebus paliekami likimo valiai – savanoriams organizuojami trumpi mokymai, o iškilus sunkumams visada suteikiama konsultacija ir psichologinė parama. Svarbu nebijoti prašyti pagalbos.
Uteniškiai, norintys, kad juos aplankytų savanoriai, taip pat turėtų susisiekti su S. Kairyte.
Karantino laikotarpiu savanoriai su lankomais žmonėmis bendrauja tik telefonu, tačiau gali nupirkti reikalingų maisto produktų ir vaistų ir palikti viską už durų. Žmonės, kuriems nereikalinga lankymo paslauga, tačiau kurie negali patys apsipirkti, šiuo laikotarpiu taip pat turėtų kreiptis į S. Kairytę.
