Vytautas Kazela
Dabar jai aštuoniasdešimt vieni. Ji vis dar vairuoja automobilį, tapo, dalyvauja parodose, pertvarko šalia namų Grybelių gatvėje esančius gėlynus. Gražiuose ir dideliuose namuose gyvena su dviem sūnumis. Vienas – jau po septinto insulto, darbingumas tik 25 procentai, kitas – tolimųjų reisų vairuotojas. Ta moteris – žinoma tautodailininkė Alvyra Žemaitienė. Ji niekada nesiskundė, nors gyvenimas nuo mažumės nebuvo lengvas.
Gimė Sudeikių krašte, Šikšniuose, netoli Alaušo ežero. Užaugo neturtingoje penkių vaikų šeimoje. Motina buvo meniškos sielos žmogus – rišo sodus, audė. Alvyra prisimena, kad buvo geriausia piešėja ne tik Sudeikių pradinėje, bet ir Dusetų vidurinėje mokykloje. Baigusi vidurinę bandė stoti į Dailės institutą. Per stojamuosius reikėjo nupiešti močiutę, o Alvyros stiprioji sritis – peizažai ir notiurmortai. Ištekėjo. Gimė du sūnūs. Vyras stipriai gėrė. Neliko kitos išeities – tik skirtis. Dirbdama Utenos mėsos kombinate baigė Kauno maisto pramonės technikumą, o paskui Vilniaus universitete ekonominę kibernetiką ir finansus. Tame pačiame mėsos kombinate šešerius metus vadovavo profsąjungai, dirbo cecho meistre, cecho viršininkės pavaduotoja, marketingo vadybininke.
Tęsinį skaitykite 2022 12 07 „Utenyje“
