Rasa MILERYTĖ
Kai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbuotojai iš nesaugios aplinkos paima vaikus, darbą su šeima pradeda mobilioji komanda. 14-a dienų komandos specialistai teikia intensyvią pagalbą, siekdami suteikti motyvacijos keisti netinkamą gyvenimo būdą ir padėdami spręsti užklupusias problemas. Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliosios komandos specialistės – socialinė darbuotoja Auksė Stankevičienė, psichologė Laura Vitkūnaitė ir priklausomybės ligų specialistė Jelena Bogdanova – pasakojo, kad didžiausios problemos, su kuriomis susiduria jų kuruojamos šeimos, yra alkoholis ir socialinių įgūdžių trūkumas. 14-a dienų, pripažino pašnekovės, per trumpas laiko tarpas įsisenėjusioms bėdoms išspręsti, bet pirmieji žingsniai, žengiami su komandos palaikymu, nepaprastai svarbūs.
Mobiliosios komandos darbą pradėjo 2018 m. liepos mėnesį, Lietuvoje
dirba 12 tokių komandų. Utenos apskrities mobilioji komanda teikia
paslaugas 6 savivaldybėms – Utenos, Zarasų, Molėtų, Anykščių, Ignalinos
rajonams ir Visagino miestui. Jei prireikia, specialistės važiuoja ir į
kitas apskritis. Specialistės pasakojo, kad per tas dienas bandoma
užmegzti kontaktą su šeima, įvertinami šeimos poreikiai, pokalbių metu
bandoma motyvuoti kovoti su problemomis. Susitikimai paprastai vyksta
šeimos gyvenamojoje vietoje, kadangi namų aplinka teikia saugumo jausmą,
šeima pažįstamoje aplinkoje jaučiasi drąsiau. Kiekvienoje šeimoje
apsilankoma vidutiniškai 5 kartus, visi susitikimai suderinami iš
anksto.
Mobiliosios komandos darbuotojų teigimu, daugeliu atvejų
šeimos pagalbą priima teigiamai. „Mes jiems paaiškiname, kad atvykome ne
teisti, ne smerkti, o padėti atpažinti ir išspręsti problemas, kad
vaikai galėtų grįžti namo. Prireikia šiek tiek laiko, bet dažniausiai
šeimos supranta, kad atvykome su geromis intencijomis“, – sakė
mobiliosios komandos socialinė darbuotoja A. Stankevičienė. Per beveik
vienų metų darbo patirtį buvo tik kelios šeimos, nesutikusios pasirašyti
bendradarbiavimo sutarties. dažniausiai bendradarbiavimui koją pakiša
darbas užsienyje, kai vienas iš tėvų emigravęs ir neturi galimybės
atvykti į susitikimus. Specialistės džiaugiasi, kad nors ne visada būna
maloniai sutinkamos, tačiau išlydimos apgailestaujant, jog
bendradarbiavimas baigtas. Po kelių susitikimų mobiliosios komandos
darbuotojos šeimai tampa patikimomis patarėjomis ir drąsiomis
pagalbininkėmis, specialistės su šypsena vadinamos brigada, A komanda,
mobiliosiomis auklytėmis. Atsiranda šeimų, kurios po pagalbos kurso
skambina, norėdamos pasipasakoti, kas naujo vyksta jų gyvenime. Vis
dėlto, pabrėžė psichologė L. Vitkūnaitė, žmonėms dar trūksta
pasitikėjimo specialistais, ypač neigiamai žiūrima į psichologus ir
psichiatrus – vis dar gajus požiūris, kad šie specialistai reikalingi
tik psichikos ligoniams.
Tęsinys 2019 06 19