Aktualijos

Ką reikia žinoti apie europinės svarbos saugomas teritorijas?

Siekiant apsaugoti laukinę fauną ir florą, Europos Sąjungoje įkurtas europinės svarbos saugomų teritorijų tinklas „Natura 2000“. Lietuva taip pat saugo pelkes, pievas, miškus ir kitas natūralias buveines – iš viso 54 jų tipus, kurių teritorijos įtrauktos į šį tinklą. Joms nustatomi ir konkretūs apsaugos tikslai, kurie žemės savininkams padeda įvertinti, ar vykdoma ūkinė veikla neturi neigiamo poveikio saugomoms rūšims ir natūralioms buveinėms.

Didžiausias saugomų teritorijų tinklas pasaulyje
„Natura 2000“ tinklas skirtas retoms ir nykstančioms augalų bei gyvūnų rūšims, jų gamtinėms buveinėms visoje Europoje apsaugoti, todėl saugomomis teritorijomis pirmiausia skelbiamos labiausiai nykstančios arba natūralios gamtos išsaugojimui svarbiausios teritorijos.
„Europos Bendrijos svarbos rūšimis laikomos retos, nykstančios arba netolimoje ateityje priskirtinos nykstančiųjų kategorijai, endeminės, t. y. gyvenančios tik tam tikrame geografiniame regione, rūšys“, – pažymi Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Biologinės įvairovės skyriaus vyriausioji specialistė Agnė Karlonė.
Tinklą sudaro dviejų tipų saugomos teritorijos – buveinių apsaugai svarbios teritorijos ir paukščių apsaugai svarbios teritorijos. Kokios priemonės yra tinkamos teritorijoms išsaugoti, ES šalys narės nusprendžia individualiai, atsižvelgdamos į konkrečios teritorijos apsaugos tikslus.

Kiek saugomų buveinių yra Lietuvoje?
Pasak A. Karlonės, 2011–2015 m. buvo atlikta Europos Bendrijos (EB) svarbos natūralių buveinių inventorizacija visos šalies mastu. Siekiant užtikrinti šių buveinių apsaugą, jų pagrindu kuriamos vietovės, atitinkančios gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus.
Specialistė pažymi, kad Europos ekologinis tinklas „Natura 2000“ Lietuvoje dar nėra užbaigtas. Štai birželio mėnesį į tinklą įtrauktos 3 naujos vietovės – Žagarės dvaro parkas, Plinkšių apylinkės ir Aukštųjų Šančių ąžuolynas. Jos skirtos Europos Bendrijoje saugomo vabalo – niūriaspalvio auksavabalio – apsaugai. Iš viso 2019 m. laikotarpiu planuojama patvirtinti 100 naujų buveinių apsaugai svarbių teritorijų.
Remiantis Saugomų teritorijų valstybės kadastro šių metų kovo mėnesio duomenimis, šalyje yra 84 paukščių apsaugai svarbios teritorijos, kurių bendras plotas užima 6 586 km2, 155 buveinių apsaugai svarbios teritorijos ir 328 vietovės, atitinkančios gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, kurių bendras plotas užima 7 283 km2.
A. Karlonė atkreipia dėmesį, kad buveinių ir paukščių apsaugai svarbios teritorijos pasiskirsčiusios visoje šalies teritorijoje. „Daugiau jų yra pietrytinėje ir vakarinėje šalies dalyse, pasižyminčiose didesne gamtine įvairove. Mažiausiai – tose šalies dalyse, kuriose intensyviai užsiimama žemės ūkio veikla, kur plyti monokultūrų laukai t. y. Kėdainių, Radviliškio, Pakruojo, Joniškio, Vilkaviškio, Šakių rajonuose“, – vardija specialistė.

Kiekviena buveinė – ypatinga
Aukštaitijos nacionalinio parko Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Tautgirdas Masiulis pabrėžia, kad šiame nacionaliniame parke daugiausiai yra miško, pievų buveinių, kiek mažiau – vandens ir pelkių buveinių, tačiau visoms joms reikalinga atitinkama priežiūra. Kai kuriose vietose veikla čia gali būti ribojama, o kai kur – skatinama.
„Miškų buveinėse nustačius apsaugos tikslus miško kirtimai bus draudžiami arba ribojami. Pievų buveinėse svarbu vykdyti vėlyvesnį šienavimą, kad paukščiai spėtų išperėti ir užauginti jauniklius. Taip pat labai svarbu, kad tiek pievų, tiek pelkių buveinėse vyktų ūkinė veikla: būtų šienaujama, ganoma, taip neleidžiant joms užaugti menkaverčiais medžiais ir krūmais. Kitu atveju esant nepalankioms rūšių egzistavimo sąlygoms, rūšys ima nykti arba visai išnyksta“, – sako T. Masiulis.

Žmogaus veikla gali būti ribojama
Vienas iš svarbiausių „Natura 2000“ teritorijų apsaugos principų yra nepabloginti šių teritorijų apsaugos būklės tvirtinant naujus ūkinės veiklos projektus, planus ir programas.
A. Karlonė pažymi, kad ūkinės veiklos apribojimai buveinių apsaugai svarbiose teritorijose priklauso nuo buveinių tipų, todėl gyventojai, planuojantys pirkti žemės sklypus buveinių ir paukščių apsaugai svarbiose teritorijose, turėtų pasitikrinti šioms teritorijoms taikomus ūkinės veiklos apribojimus. Pavyzdžiui, Sausų ąžuolynų buveinėse galimi tik specialieji ir sanitariniai miško kirtimai, o Griovų ir šlaitų miškų buveinėse galimi taip pat ir atrankiniai miško kirtimai.
„Pievų buveinėse negali būti įveisiamas miškas, sausinamos ar suariamos pievos. Pelkėtose teritorijose negalima kasti durpių, keisti hidrologinio režimo, naudoti trąšas ar pesticidus. Miškų buveinėse ribojami kirtimai, paliekama susidariusi negyva mediena. Dalyje saugomų rūšių buveinių ribojamas ganomųjų gyvulių skaičius, į tai reikėtų atsižvelgti planuojantiems užsiimti gyvulininkyste“, – pabrėžia Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos specialistė.