Jonas VAIŠKŪNAS. Sietynas ir Grįžulo ratai taps nakties laiko matais
Giedrais lapkričio vakarais viena paskui kitą sužibs ryškiausios vakaro žvaigždės: aukštai vakaruose Lyros žvaigždyne išsiskirs Vega; šiaurės rytuose Vežėjuje – Kapela; pietvakariuose Erelio žvaigždyne – Altayras; rytuose Tauro žvaigždyne – Aldebaranas, o netoli zenito esančioje Gulbėje – Denebas.
Paukščių takas nusities iš rytų į vakarus. Jame vienas paskui kitą rikiuosis įspūdingi žvaigždynai: Vežėjas, Persėjas, Kasiopėja, Cefėjas, Gulbė, Erelis.
Sietynas ir Grįžulo ratai lapkritį taps puikiais nakties laiko matais. Atkartodamas Saulės dienos kelią Sietynas tekės vakare, aukščiausiai pakils vidurnaktį, leisis paryčiui. Grįžulo ratų „rodiklis“, taps savotiška dangiškojo laikrodžio rodykle ir visą naktį rodys, kurioje vietoje po horizontu yra Saulė. Tad apie artėjantį rytą bus galima spręsti iš besileidžiančio Sietyno ir į rytų pusę nusigręžusio Grįžulo ratų „rodiklio“.
Vakarais žvilgsnį trauks Jupiterio-Saturno-Veneros trijulė, rytais – sugrįžtantis Marsas
Venera-Vakarinė trumpėjant dienoms vakarais vis ryškiau žibės už pietvakarių horizonto besileidžiančiame Šaulio žvaigždyne. Lapkričio pabaigoje jos šviesis išaugs net iki -4,7 ryškio. Kartu su ryškiuoju Jupiteriu ir į vidurį tarp jų įsiterpusiu gerokai priblėsusiu Saturnu ji sudarys įspūdingą trejetą. Lapkričio 8–11 d. pro šią trijulę kiek žemiau praslinks augantis jaunas Mėnulis.
Jupiteris ir Saturnas nuo ankstyvo vakaro žibės virš pietų horizonto kylančiame Ožiaragyje. Ryškųjį Jupiterį bus lengva atrasti kaip pirmąją vakaro žvaigždę, o daug kartų blausesnį Saturną atrasime dešiniau ir žemiau nuo Jupiterio, maždaug per ištiestos rankos sprindį. Lapkričio 10 d. beveik puspilnis Mėnulis švytės tiesiai po Saturnu, o lapkričio 11 d., priaugęs iki pusmėnulio, jau švies po Jupiteriu.
Marsas pačioje lapkričio pabaigoje, po kelių mėnesių nesirodymo, trumpam pasirodys prieš aušrą virš pietryčių horizonto kylančiame Svarstyklių žvaigždyne.
Merkurijus tebesislėps Saulės spinduliuose.
Dangų skros tauridų ir leonidų meteorų srautai
Visą lapkritį besireiškiantys pietinių (IX. 28-XII.2) ir šiaurinių (X.13-XII.2) tauridų meteorų srautai savo pakilimą pasieks paeiliui: iš lapkričio 4-osios į 5-ąją – pietiniai tauridai, iš lapkričio 11-osios į 12-ąją – šiauriniai tauridai. Tuo metu bus galima sulaukti iki 5 meteorų per valandą.
O nuo lapkričio 3-ios iki gruodžio 2-os besireiškiantis leonidų meteorų srautas daugiausia meteorų pabers naktį iš lapkričio 17-os į 18-ąją. Tuo metu Liūto žvaigždyno vardu vadinamas meteorų srautas paskleis iki 15 meteorų per valandą. Deja, iš Avino į Tauro žvaigždyną slenkančio pilno Mėnulio šviesa šiemet stelbs silpnesnių šio srauto meteorų švytėjimą.
Leonidai – tai periodinės Templio-Tutlio kometos kosminėje erdvėje paskleistos kosminės dalelės, sužimbančios žemės atmosferoje. Leonidai – greičiausiai į atmosferą įskriejantys meteorai (70 km/s), todėl paprastai jie būna ryškūs ir neretai pradžiugina nepaprasto šviesio meteorais – bolidais.