Laiko ciklas, per kurį Žemė vieną kartą apsisuka aplink Saulę ir kurį sudaro dvylika kalendorinių mėnesių, skaičiuojant nuo sausio pirmosios, vadinamas METAIS. Tą dalyką visi žinome! O ar visi žinome, kad Bažnyčios liturginių metų ciklas (dažniausiai) prasideda lapkričio pabaigoje ADVENTU?!
Seniau Lietuvoje pirmoji šv. Kalėdų diena buvo tokia šventa, kad tik pačių būtiniausių darbų žmonės imdavosi: niekas nevaikščiojo į svečius, net valgyti nevirė. Valgė tai, kas būdavo likę nuo Kūčių vakarienės. Kalėdų rytą, dar prieš pusryčius, šeima giedodavo šventas giesmes, paskui vienas kitą sveikindavo šv. Kalėdų proga. Po to pusryčiaudavo. Antrąją Jėzaus gimimo šventės dieną kaimynai susirinkdavo į didesnio ūkininko trobą, giedodavo kalėdines ir kitas šventas giesmes, bendrai melsdavosi. Po maldų pasirodydavo muzikantai. Šeimininkas ir šeimininkė pirmieji pradėdavo šokti. Tai buvo oficiali advento pabaiga, nes jo metu linksmintis draudžiama.
Paprotys puošti Kalėdų eglutę ir dauguma jos papuošalų atėjo iš Vokietijos. Žvakučių deginimas ant Kalėdų eglutės buvo siejamas su mirusiųjų atminimu.
Matyt, nedera kurį nors laikotarpį ir šventę išskirti kaip gražiausią metuose, nes ir šventė, ir kasdienybė vienodai brangi. Ypač šiuo laiku, kai katalikui ir ne katalikui privalu ne tik pagalvoti apie save, šventinį stalą ar džiuginančias dovanėles… Keistai atrodo karo apsuptyje gražiausių kalėdinių eglučių rinkimai, dar keisčiau – atlikėjų giedamos kalėdinės giesmės eglių įžiebimo ceremonijose…
Tęsinį skaitykite 2022 12 22 „Utenyje“
