Aktualijos

Lituanistė Audronė Snieganienė: „Samprotauti žmonėms tenka ne tik egzamine, bet visą gyvenimą“

Rasa MILERYTĖ. Po vienintelio privalomo lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino kasmet pasipila pasisakymų lavina. Minčių apie šį egzaminą turi visi – mokytojai, mokiniai, jų tėvai. Didžioji dalis komentarų paprastai būna negatyvūs – piktinamasi temomis, kurios esą buvo ne tokios, kokių tikėtasi, kalbama, esą egzaminu sąmoningai siekiama sužlugdyti jaunus žmones. Emocionalūs vertinimai perauga į platesnes diskusijas apie egzamino struktūrą ir vertinimą. Šie metai – ne išimtis.
Dauniškio gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Audronė Snieganienė sako, kad kritikuoti tikrai yra ką, tačiau dažniausiai dėmesį sutelkiame į netinkamus dalykus. Pasak mokytojos, temos nepalankios tampa ne dėl keliamų klausimų, o tada, kai nesame įsigilinę į autorius, neskaitėme ir neanalizavome kūrinių. Mokytoja nepritaria ir teiginiui, kad lietuvių kalbos ir literatūros pamokose įgytų sugebėjimų po egzamino neprireiks, nes kalba, įsitikinusi A. Snieganienė, – pagrindinis mąstymo ir bet kokio darbo įrankis.

Kaip vertinate šių metų lietuvių kalbos ir literatūros egzamino temas? Jos buvo sunkesnės ar lengvesnės negu praėjusiais metais? (Tęsinys 2020 07 15 laikraštyje)