Šio sekmadienio Evangelija kalba apie Joną Krikštytoją ir jo veiklą. Savo amžininkams jis parodė tikėjimo kelią, panašų į tą, kurį adventas siūlo mums, besirengiantiems priimti Viešpatį per Kalėdas. Tai atsivertimo kelias, sakė popiežius Pranciškus, sekmadienio vidudienį kreipdamasis į maldininkus, susirinkusius į Šv. Petro aikštę kalbėti „Viešpaties angelo“ maldos.
Ką reiškia žodis „atsivertimas“? Biblijoje jis visų pirma reiškia gyvenimo krypties, mąstymo būdo pakeitimą. Moraline ir dvasine prasmėmis atsiversti reiškia nuo blogio pereiti prie gėrio, nusisukti nuo nuodėmės ir atsigręžti į Dievo meilę. To mokė Jonas Krikštytojas, Judėjos dykumoje skelbęs „atsivertimo krikštą nuodėmėms atleisti“ (Mk 1, 4). Krikšto priėmimas buvo išorinis ir matomas atsivertimo ženklas, liudijantis, kad tie, kurie jo klausėsi, ryžosi atgailauti. Panardinimas į vandenį būtų buvęs beprasmis be noro atgailauti ir pakeisti savo gyvenimą.
Atsiversti, sakė popiežius, reiškia gailėtis dėl padarytų nuodėmių, trokšti iš jų išsivaduoti, pasiryžti pašalinti jas iš savo gyvenimo. Norėdami pašalinti nuodėmę, turime atmesti viską, kas su ja susiję, – supasaulėjusią mąstyseną, pernelyg didelį komforto, malonumų, gerovės, turto branginimą. Šios dienos Evangelija mums nurodo Joną Krikštytoją kaip tokio atsiribojimo pavyzdį. Jis atsisako visko, kas nereikalinga, ir ieško to, kas tikrai svarbu. Atsiriboti nuo nuodėmės ir supasaulėjimo – tai ir yra pirmasis atsivertimo aspektas.
Kitas atsivertimo aspektas yra Dievo ir jo karalystės troškimas, tęsė Pranciškus. Patogumų ir pasaulio mąstysenos atsisakymas nėra pats sau tikslas, bet juo siekiama didesnių dalykų – Dievo karalystės, bendrystės ir draugystės su Dievu. Tai nėra lengva, nes yra daugybė saitų, kurie mus traukia prie nuodėmės: nepastovumas, nusivylimai, piktumas, kenksminga aplinka, blogi pavyzdžiai.
Kartais imame nejausti Viešpaties traukos ir mums atrodo, kad Dievas tyli, jo žadama paguoda atrodo labai tolima ir beveik nereali. Tada kyla pagunda sakyti, kad neįmanoma iš tikrųjų atsiversti. Nebandydami gręžtis į Dievą, tenkinamės pasaulio vidutiniškumu.
Ką tokiais atvejais daryti? Pirmiausia turime atminti, kad atsivertimas yra malonė, kurios reikia karštai melsti Dievą. Mes atsiverčiame tiek, kiek atsiveriame Dievo grožiui, gerumui ir švelnumui.
Trumpą sekmadienio vidudienio katechezę popiežius baigė malda, kad Švenčiausioji Mergelė Marija padėtų mums vis labiau atsiriboti nuo nuodėmės bei supasaulėjimo ir vis labiau atsiverti Dievui, jo žodžiui, jo gaivinančiai ir gelbstinčiai meilei. (JM / Vatican News)