Praėjusios savaitės pabaigoje susirinko jau antroji Etnokultūros asamblėja, įkurta kultūros protestų metu ir subūrusi 111 registruotų narių – etninės kultūros ir nematerialaus paveldo puoselėtojų iš Vilniaus, Klaipėdos, Panevėžio, Kupiškio, Ignalinos, Molėtų, Varėnos, Pasvalio, Alytaus, Trakų, Anykščių ir kitų miestų. Asamblėjos nariai aptaria etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo problemas politinių ir kultūrinių aktualijų fone, siekia vertinti, permąstyti ir atsiliepti į valstybei aktualius iššūkius, būti aktyviais valstybės gyvenimo dalyviais ir kultūros politikos formuotojais, prisidėti prie atsparios visuomenės ugdymo ir įsitraukti į Kultūros asamblėjos renginius. Pagrindinis antrosios Etnokultūros asamblėjos sprendimas buvo paskelbti viešą kreipimąsi ir pakviesti šalies piliečius kūrybiškai švęsti Užgavėnes, kaip „pašėlusiai padūkusią, tradiciškai šiuolaikišką“ šventę bei dalyvauti kūrybiškiausių kaukių, kostiumų ir akimirkų konkurse. Tradicinėje kultūroje egzistuoja begalė kūrybiškų būdų reaguoti, kritikuoti, vertinti esamo laikmečio negandas, plačiau apie tai pasakoja idėjos sumanytojai.
„Ką daryti, jei mus užpustė, užsnigo, užpuolė šaltis, ledas, negandos bei įvairūs nedorėliai? Užgavėnės – viena ryškiausių tradicinių žiemos švenčių, kurioje juokai ir pokštai mažina įtampas, nesutarimus ir nerimą dėl visuomenėje jaučiamų grėsmių. Tikima, kad, išsidūkus per Užgavėnes, atkuriama visatos tvarka ir harmonija. Ją sugriauti grasina nedraugiškos ir kenkėjiškos jėgos – Užgavėnių pamėklės – Morė arba Gavėnas, tačiau nusiraminkite – šventės pabaigoje jų laukia galas – sudeginimas arba nuskandinimas. Tik sunaikinus šiuos blogybių įsikūnijimus, atsisveikinus su kamuojančiais skauduliais, neigiamomis emocijomis ir nerimu dėl ateities, vėl prasidės simbolinė kelionė į naują pradžią, atsinaujinimą”, – rašoma Etnokultūros asamblėjos žinutėje.
Anot šios asamblėjos narės, etnomuzikologės, ilgametės Užgavėnių dalyvės, atlikėjos ir vedėjos Loretos Sungailienės, šiandien Užgavėnių vaidinimai tampa dar aktualesni dėl galimybės parodijuoti šiuolaikines aktualijas, socialinius reiškinius. O kaukių gamyba, pasiruošimas savo personažo vaidinimui susieja senąjį meistrystės paprotį su šiuolaikiniu sąmoningumu bei kritiniu mąstymu. Kaukė suteikia „saugią erdvę“ būti kitu, išlieti susikaupusias emocijas ir juoktis iš savo baimių. Šiuolaikiniame įtampos kupiname pasaulyje tai veikia kaip bendruomeninė terapija, leidžianti per triukšmą ir vaidybą „išvaryti“ vidinę žiemą (stresą, nerimą, apatiją), atsikratyti visko, kas trukdo asmeniniam ar visuomeniniam augimui.
Paskelbė kaukių konkursą
Etnokultūros asamblėja taip pat kviečia pasibaigus šventei dalyvauti kūrybiškiausių kaukių, kostiumų ir bendruomeniškiausių akimirkų konkurse. Paskelbtos iš viso penkios nominacijų kategorijos: 1) tradiciškiausia Užgavėnių kaukė, 2) šiuolaikiškiausia kaukė, labiausiai atspindinti dabarties aktualijas, 3) kūrybiškiausia ar originaliausia didžiausio nedorėlio kaukė ir kostiumas, 4) bendruomeniškiausia Užgavėnių akimirka, kuri gali būti ir iš pačios šventės arba pasiruošimo, kaukių gamybos etapo. Paskutinė penktoji nominacija skirta įspūdingiausiam šventės akimirkos vaizdo įrašui, iki dviejų minučių trukmės.
Konkurso dalyviai prašomi etnines grupes ar rases pašiepiančių kaukių konkurso organizatoriams nesiųsti. Užgavėnėse svarbu laikytis etikos ir pagarbos vienas kitam principų, juk kartu su laikmečiais keičiasi ir priimtini tradicijų raiškos pavidalai. Visi norintys dalyvauti konkurse fotografijas ir vaizdo įrašus kviečiami siųsti iki vasario 25 d. el. p. etnojura@gmail.com, o laimėtojai bus apdovanoti „Puoškis lietuviškai“, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrijos bei Kauno tautinės kultūros centro įsteigtais prizais.
Pasak Etnokultūros asamblėjos narės, kultūros istorikės Mildos Valančiauskienės, Užgavėnės yra itin dinamiška, bendruomeniška ir visiems atvira šventė, kurioje improvizuoti ar interpretuoti tradicinius simbolinę ir apeiginę prasmę turinčius siužetus gali kiekvienas jos dalyvis. Spontaniška kūryba, išmonė, jungianti vizualiuosius menus, teatrą, šokį, dainas ir muziką, satyrą Užgavėnėse kažkuo panaši į džiazą, laisvės muziką, kai laikantis tam tikrų struktūrinių rėmų atsiveria erdvė improvizacijai, individualiai ir kolektyvinei raiškai bei skirtingus menus ar žanrus suliejančiam dialogui. Lietuviškose Užgavėnėse, kaip ir kituose žiemos karnavaluose Europoje, dažnai pasirodo įvairūs politines ar kitas aktualijas atspindintys personažai, tai galimybė ironijai, kritiškam aplinkos, visuomenės vertinimui, praeities ir dabarties permąstymui, bendruomenių stiprinimui ir telkimui.
Patarimai, kaip smagiai švęsti Užgavėnes
Kviesdami dalyvauti kūrybiškiausių, šiuolaikiškiausių ir tradicinių kaukių konkurse, etnokultūros asamblėjos nariai pasidalijo ir naudingais patarimais. Būdų švęsti Užgavėnes ir persirengti įvairiais personažais iš tiesų yra labai daug. Pradžiai verta susirasti ar patiems surengti šventę arčiausiai namų ar mėgstamoje vietoje. Etnokultūros asamblėjos dalyviai taip pat kviečia pildyti Užgavėnių renginių sąrašą ir prisijungti prie visoje Lietuvoje vykstančių Užgavėnių linksmybių, kaukių dirbtuvių, vaišių ir kitų pramogų. Nuolat pildomas Užgavėnių renginių sąrašas skelbiamas čia.
Tuomet reikia persirengti kažkuo kitu, pavyzdžiui, mitologiniais lietuviškais gyvūnais: meškomis, gervėmis, gandrais, arkliais, vilkais, šunimis, avinais, ožiais ar ožkomis. Taip pat žmogiškais personažais: netikrais jaunavedžiais, baugiais elgetomis, giltinėmis, įvairių profesijų apsišaukėliais, apsimetėliais ir apgavikais, vagimis, nusikaltėliais, korumpuotais politikais, populistais, kyšininkais ir t.t.
Kaip teigia etnologė dr. Rūta Latinytė, viena iš iniciatyvinės grupės narių, persikūnijimas yra svarbi ritualų dalis, padedanti peržengti ribą tarp kasdienybės ir maginio, mitologinio pasaulio.
„Kaukė ir kostiumas numato vaidmenį ir veiksmą, o vaidmenyje juk lengviau, drąsiau ir linksmiau kažką užkalbinti, pakibinti, pakutenti, iškrėsti pokštą, pažadinti iš snaudulio ir prajuokinti. Aktoriais mėgėjais per Užgavėnes galime būti visi, bet profesionalai aktoriai Užgavėnėse taip pat labai laukiami“, – rašoma kvietime.
Dar vienas būdas linksmai sutikti Užgavėnes – eiti varžytis. Varžosi ne tik Lašininis su Kanapiniu, bet ir gyvūnai vieni su kitais, personažai lenktyniauja šmaikštumu ir pokštų išradingumu. Per Užgavėnes rekomenduojama rengti įvairias taikias ristynes. Tai tiesiog sveikatai būtinas žiemos sportas, ypač jei esi kailiniuotas, o aplink šitiek sniego. Kitiems mielesnė gali būti net ne fizinė, o intelektinė kova, pavyzdžiui, žodžių mūšis. Pasak rengėjų, svarbiausia tokio mūšio įkarštyje išlaikyti pagarbą varžovui, konkurentui, tariamam priešininkui.
Iki šių laikų išlikusi Užgavėnių veikla – kieminėti ir lankyti svečius. Susitikti su, kaip sakoma kvietime „pilėnais, miestelėnais, kaimynais, draugais, bičiuliais, gimine ir tiesiog prašalaičiais“. Tai padeda susirasti savo būrį. Toks kieminėjimas be abejonės neapsieina be triukšmavimo, dainavimo, šokių, žaidimų.
Galiausiai, be kaukių ir kitų linksmybių, labai svarbi Užgavėnių tradicijos dalis yra, be abejonės, vaišės. Etnologai primena, kad per Užgavėnes būtina sočiai pačiam valgyti ir kitus vaišinti blynais, spirgais, šiupiniu ir kitais riebiais valgiais. Be to, besivaišinant patartina girti patiekalus, domėtis bei dalintis valgių receptais, kulinariniais ir kitokiais gyvenimo patarimais.
Etnokultūros asamblėja sieks ir toliau dalyvauti pilietiškumo stiprinimo veiklose, prisidėti prie asamblėjų tinklo ir vietos bendruomenių įgalinimo, aktyviai dalyvauti kultūros politikos formavime. Po Užgavėnių planuojama tęsti bendruomenę telkiančias iniciatyvas ir renginius bei taip reaguoti į aktualius politinius procesus.
