Jonas Vaiškūnas
Gegužės vakarais virš rytų–pietryčių horizonto kyla Gulbė, Lyra, Jaučiaganis. Savo išskirtinumu žvilgsnius traukia ryškiausia Lyros žvaigždė Vega ir Jaučiaganio – Arktūras. Vakaruose leistis pasiruošę Dvyniai su ryškiosiomis Polukso ir Kastoro žvaigždėmis ir niekada nenusileidžiantis Vežėjas su šviesiuoju Tikučiu (Kapela). Pietuose spindi zodiakinis Mergelės žvaigždynas, paskui jį seka blausios Svarstyklių žvaigždės. Į vakarus nuo Mergelės švyti įspūdingasis Liūtas, neryškusis Vėžys ir Dvyniai su tarp jų įsitaisiusiu rausvuoju Marsu. Šiaurėje, netoli horizonto, slenka Persėjas ir Kasiopėja o virš jų savo ieną į viršų užrietę sukasi Grįžulo Ratai, nuo kurių į šiaurės rytus išsiskleidę spindi Mažieji Grįžulo Ratai ir išraiškingi Slibino bei Heraklio žvaigždynai.
Pasirodys retai matomas Merkurijus
Merkurijus šį mėnesį atsidurs stebėti palankiausioje padėtyje šiais metais. Gegužės 13 d. vakare prie Merkurijaus, spindinčio už šiaurės vakarų horizonto, iš dalies panirusiame Tauro žvaigždyne pasirodys jaunas ką tik užgimusio Mėnulio pjautuvėlis.
Gegužės 17 d. Merkurijus dangaus skliaute toliausiai atsitolins nuo Saulės į rytus ir po Saulės laidos bus nesunkiai atrandamas palei šiaurės vakarų horizontą. Nuo tos dienos pradės gana greitai žemėti, o jo ryškis ims blėsti. Gegužės 28 d., slinkdamas Saulės link ir praradęs ryškį, jis suartės su Venera, bet tai bus sunku pastebėti, nes abi planetos spindės vakaro žarose labai žemai palei šiaurės vakarų horizontą.
Venera-Vakarinė antroje gegužės pusėje po Saulės laidos vakarais labai trumpam ir labai žemai pakibs palei šiaurės vakarų horizontą – žemiau ir dešiniau Merkurijaus. Norint ją pamatyti, reikės Saulei nusileidus būti tokioje vietoje, kur niekas neužstoja šiurės vakarų krypties.
Marsas matomas vakarais Dvynių žvaigždyne. Gegužės 16 d. vakare jaunas Mėnulio pjautuvas atsidurs kiek žemiau ir dešiniau tarp dangiškųjų Dvynių spindinčios Marso planetos. O gegužės 16 d. jaunas Mėnulis Dvyniuose pasirodys jau būdamas aukščiau ir kairiau Marso.
Jupiteris kas rytą tekės Vandenio žvaigždyne ir diena iš dienos šviesės.
Saturnas rytais spindės Ožiaragio žvaigždyne neaukštai virš pietryčių horizonto.
Patekės metų Supermėnulis
Gegužės 26 d. įvyks iš karto trys su Mėnuliu susiję astronominiai įvykiai: perigėjus (priartėjimas prie Žemės), pilnatis ir visiškas Mėnulio užtemimas. Mėnulio pilnatis (14.14 val.) įvyks po Mėnulio priartėjimo prie Žemės (04:50 val.) praėjus tik 9.24 val. Tai reiškia, kad gegužės 26 d. pamatysime Supermėnulį – patį didžiausią Mėnulio pilnaties diską šiais metais. Tuo metu mūsų pilnatis bus bemaž 50 000 km arčiau, negu kad būna toliausiai Mėnuliui nutolus nuo Žemės (apogėjuje). Gaila, kad tuo pat metu įvyksiantis visiškas Mėnulio užtemimas Lietuvoje bus nematomas, nes tai įvyks dieną.
Visišką, dalinį ir pusšešėlinį Mėnulio užtemimą galės stebėti Šiaurės Amerikos vakarų pakrantės, Ramiojo vandenyno, Indonezijos, Australijos, rytinės Azijos pakrantės, pietryčių Sibiro ir Tolimųjų Rytų gyventojai.