Aktualijos

Įveikti pogimdyvinę depresiją – įsiklausant į savo poreikius, leidžiant sau būti silpnai, gebant paprašyti pagalbos

Rasa MILERYTĖ

Statistiniais duomenimis, visame pasaulyje iki 80 procentų mamų prabėgus keletui dienų po vaikelio gimimo ir praėjus pirmajam džiaugsmui pajunta jausmą, mokslininkų vadinamą pogimdyvine melancholija. Jai būdinga nuotaikų svyravimas (nuo euforijos iki gilaus liūdesio), verksmingumas, nerimastingumas be priežasties. Jei šie jausmai nepraeina per dvi savaites, moteris gali susirgti pogimdyvine depresija. Ši liga paveikia ne tik moterį, bet ir šeimos narius, artimuosius, o visų pirma – kūdikį. Pogimdyvinė depresija, kaip ir kitos depresijos formos, yra išgydoma, tačiau labai svarbu ligos nepalikti savieigai.


Susirgus keičiasi mintys, jausmai ir elgesys
Psichologė Edita Pakalnienė sakė, kad susirgus pogimdyvine depresija keičiasi moters mintys, jausmai ir elgesys. Moterį užplūsta nerimo, kaltės ir tuštumo jausmai, jai ima atrodyti, kad niekada negalės pasirūpinti vaiku, atsiranda menkavertiškumo jausmas, liūdesys ir neviltis, jėgų ir motyvacijos stoka, nuolatinis nuovargis, dirglumas, sunku sukoncentruoti dėmesį, suprastėja atmintis.
Susirgusi pogimdyvine depresija moteris nustoja rūpintis savimi ir kūdikiu, bendrauti su šeima, tai, kas anksčiau suteikė malonumą, susirgus nebedomina, moteris nebejaučia gyvenimo džiaugsmo.
„Pasireiškus pogimdyvinei depresijai baisiausia tai, kad sutrinka mamos ir kūdikio ryšio formavimasis, atsiranda tikimybė, kad sutriks vaiko raida, dėl apleistumo ir nesaugaus ryšio jis gali ateityje susirgti psichinėmis ligomis. Pats baisiausias dalykas, kuris ateina moteriai į galvą, – kad ji nebenori gyventi, kad galbūt geriau numirti. Taip pat atsiranda mintys apie tai, kad moteris gali netyčia sužaloti vaiką, nors tam nėra jokio pagrindo“, – sakė psichologė.
Laikui bėgant savižudiškos mintys vis sunkėja – iš pradžių moteris galvoja, kad geriau neprabusti, o vėliau gali pradėti planuoti savižudybę. Moteris ima jaustis esanti bloga mama, jai atrodo, kad gali netyčia sužaloti vaiką. Tokios mintys, kaip sakė psichologė E. Pakalnienė, yra spontaniškos ir sunkiai kontroliuojamos. Moteris išsigąsta šių minčių, pradeda galvoti, kad gali išprotėti.

Tęsinį skaitykite 2020 04 11 „Utenyje“