Aktualijos

Dirbti už minimumą ar gyventi iš pašalpų

Genovaitė ŠNUROVA

Darbo rinkai katastrofiškai trūksta įvairių profesijų darbininkų, vidurinės grandies vadovų, inžinerinį išsilavinimą turinčių žmonių, kitokių specialistų. Manote, kad darbininkiškų profesijų žmonių nėra? Tikrai yra, bet dauguma jų – Užimtumo tarnybos klientai. Dar keisčiau tai, kad kai kuriems darbingo amžiaus žmonėms darbo apskritai nereikia, tik pinigų. Ir nesvarbu, kokiais būdais jie pasiekia pinigines – socialinės išmokos, pašalpos ar kokiu kitokiu pavidalu. Svarbu, kad jų kažkaip atsirastų. O dar svarbiau – kad nieko dirbti nereikėtų…

Neseniai kalbėjausi su pusamžiu vyriškiu, kuris nebe vienus metus varsto Užimtumo tarnybos (anksčiau Darbo biržos) duris, džiaugiasi, kad tokiu būdu jam garantuojamos visos sveikatos paslaugos, suteikiamos visos įmanomos socialinės pašalpos ir kt. Na, kartais, prisipažino, dirbantis vadinamuosius viešuosius darbus, o po to vėl kurį laiką ramiai gyvenantis. Be to, garbaus amžiaus kaimo moterys jo netgi nepasidalijančios vasarą, kai reikia nudirbti kai kuriuos sunkesnius ūkio darbus. Už tai, žinoma, atsilyginama, pasak pašnekovo, grynaisiais. Žiemą uždarbis mažesnis, nes tik kai kurie senukai prašo nukasti sniegą nuo namo stogo, prinešti vandens ar malkų. Pavasarį prasideda malkų skaldymo darbai. Žodžiu, irgi pasak pašnekovo, gyventi galima.

Tęsinį skaitykite 2022 02 09 „Utenyje“