Didinant supratimą apie vėžį, gerinant švietimą ir skatinant asmenis, kolektyvus ir vyriausybes imtis atitinkamų veiksmų, siekiama iš naujo sukurti pasaulį, kuriame būtų išvengiama milijonų mirčių nuo vėžio ir sudaroma galimybė visiems šia liga sergantiems žmonėms gauti vienodą kvalifikuotą pagalbą. Šios kampanijos idėja – kad vėžys nėra tik sveikatos sutrikimas, o tema, kuri dėl didelio savo masto aktuali visiems žmonėms. 2022 metais nuo vasario 4 d. pradedama vykdyti trejus metus truksianti kampanija, kurios centre – dėmesys sergančiųjų vėžiu lygybei gaunant sveikatos priežiūros paslaugas. Visa kampanija pavadinta „Panaikinti priežiūros spragas“ (angl. „Close the care gap“), o jos pirmieji metai skirti didinti supratimą apie lygybės gydant vėžį trūkumą ir išsiaiškinti kliūtis, su kuriomis susiduria daugybė žmonių, norinčių gauti sveikatos priežiūros paslaugas, kurios gali sumažinti žmogaus galimybę išgyventi ir pasveikti nuo onkologinės ligos. Visą kampanijos eigą ir veiklas galima sekti tinklalapyje „Pasaulinė vėžio diena“. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistai primena, kad vėžys – liga, atsirandanti dėl kūno ląstelių pokyčių, dėl ko kyla nekontroliuojamas, nenormalus ląstelių dauginimasis ir susidaro navikas. Toks apibūdinimas tinka visoms vėžinėms ligoms, išskyrus leukemiją (kraujo vėžį). Nors žodis „navikas“ dažnai asocijuojasi su sunkia liga, chemoterapija ir pan., iš tikrųjų ši sąvoka yra platesnė. Navikai gali būti gerybiniai, nekeliantys rimtos grėsmės gyvybei. Tokie navikai linkę augti gana lėtai ir neplinta į kitas kūno dalis ir audinius, jie sudaryti iš ląstelių, gana panašių į normalias organizmo ląsteles. Piktybinis navikas auga žymiai greičiau nei gerybinis navikas ir plinta bei naikina greta esančius audinius. Šių navikų ląstelės gali atsiskirti nuo pirminio naviko ir per kraują ar limfą išplisti kitose kūno dalyse, kur toliau dalijasi ir auga. Negydomi piktybiniai navikai gali peraugti į kitus aplinkinius audinius arba išplisti į kitas kūno vietas per kraują ar limfinę sistemą. Toks procesas yra vadinamas metastazėmis ir leidžia identifikuoti vėžinės ligos sunkumo laipsnį. Ikivėžinė būklė yra ta, kai organizme atsiranda pakitusių ląstelių, kurios gali (arba greičiausiai taip ir padarys) išsivystyti į vėžį (supiktybėti). Būtent šių ląstelių aptikimas yra tokių prevencinių programų kaip gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa tikslas. Kita vėžio klasifikavimo sistema remiasi tuo, kokiame audinyje įvyko pakitimas. Karcinoma – vėžys, kilęs iš epitelinių ląstelių pakitimų (dažniausia pasitaiko krūties, prostatos, plaučių ar storosios žarnos vėžys). Sarkoma – vėžys, kilęs iš minkštųjų audinių (riebalų, raumenų ir kitų jungiamųjų audinių, kurie supa organus) arba kaulinio audinio. Dažniausios formos – lejomiosarkoma, liposarkoma arba osteosarkoma. Limfomos arba mieloma – imuninėse ląstelėse atsiradęs vėžinis susirgimas. Limfoma kyla dėl limfinės sistemos ląstelių pokyčių, o mieloma – vėžys, nulemtas plazminių ląstelių sutrikimo (baltųjų kraujo kūnelių, leukocitų), dėl ko sutrinka organizmo reakcija į infekcijas. Leukemija – dar viena vėžio forma, atsirandanti dėl kaulų čiulpų, kurie gamina kraujo ląsteles, sutrikimų. Smegenų ir nugaros smegenų vėžys – centrinės nervų sistemos vėžiniai susirgimai, iš kurių dalis būna gerybiniai augliai.
Vėžio prevencija
Kaip jau žinome, mūsų sveikata yra nulemta 4 dalykų, tik šių veiksnių įtaka yra skirtinga. 50 proc. sveikatos yra nulemta mūsų gyvenimo būdo, 20 proc. – mus supančios aplinkos, 20 proc. – genetikos, su kuria gimstame, ir tik 10 proc. – sveikatos priežiūros sistemos. Dėl to didžioji dalis sąlygų išlikti sveikiems yra mūsų rankose.
Būtent sveikas gyvenimo būdas – reguliarus fizinis aktyvumas, sveikatai palanki mityba, žalingų įpročių atsisakymas – yra svarbiausia prielaida nesirgti. Rūpinimasis savimi neleis išprovokuoti ligų atsiradimo.
Teigti, kad suaugęs žmogus yra fiziškai aktyvus, galima tada, kai jis užsiima fiziniu aktyvumu bent 5 dienas per savaitę po 30 min. Kuo fizinio aktyvumo daugiau, tuo geriau. Jei nerandate laiko tikslingai sportuoti, stenkitės rinktis sveikesnes alternatyvas – lipkite laiptais, o ne kilkite liftu, keliaudami į darbą ar iš jo išlipkite viena stotele anksčiau ir eikite pėsčiomis, eikite pasivaikščioti ir pan.
Sveikos mitybos principai taip pat nėra sudėtingi ir tam nereikia specialių mitybos programų. Visa esmė yra keletas taisyklių:
1. Saikas. Maisto medžiagų su maistu turi būti gaunama tiek, kiek reikia organizmui. Jei naudingų medžiagų gausime per daug, tai gali sukelti tam tikrus sutrikimus.
2. Įvairovė. Reikia valgyti kuo įvairesnį maistą, nes taip gausime organizmui reikalingų maistinių medžiagų ir mažės tikimybė, kad kai kurių medžiagų trūks. Kai kuriose šalyse rekomenduojama taisyklė „5 per dieną“. Tai reiškia, kad per dieną reikia suvalgyti 5 skirtingas daržoves ar vaisius. Į šį skaičių įeina:
• šaldyti vaisiai ir daržovės;
• savo sultyse konservuoti vaisiai ir daržovės (be pridėtinio cukraus ir druskos);
• pagamintame maiste esančios daržovės ar vaisiai (pvz., sriubos);
• 30 g džiovintų vaisių, tokių kaip datulės, spanguolės, figos (džiovinti vaisiai turi būti valgomi kaip pagrindinis valgis, o ne kaip užkandis tarp valgių);
• paruoštuose pirktuose produktuose esančios daržovės ir vaisiai (pvz., parduotuvėje pirktos jau pagamintos sriubos, padažai makaronams ir kt.).
3. Balansas. Ši taisyklė reiškia, kad maiste turi būti tinkamas baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų ir mineralinių medžiagų santykis, energijos kiekis. Apie 55–60 proc. energijos turėtų būti gaunama su angliavandeniais, tačiau ne „greitaisiais“ (kaip cukrus), bet polisacharinais, kurių gausu daržovėse, grūdinėse kultūrose.
Taip pat primename, kad Lietuvoje vykdomos kelios profilaktikos ir ankstyvosios diagnostikos programos. Jei priklausote vienai iš tikslinių grupių, galite kreiptis į savo šeimos gydytoją, kad nemokamai atliktų tyrimus:
•Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa skirta asmenims nuo 50 iki 75 metų. Kartą per 2 metus nemokamai atliekamas išmatų tyrimas, siekiant nustatyti storosios žarnos ląstelių pakitimus.
•Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa orientuota į 25–60 metų moteris. Kartą per 3 metus atliekamas citologinis tepinėlis nuo gimdos kaklelio.
•Antankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio skirtos 50–69 metų moterims. Vieną kartą per 2 metus atliekamas mamografinis tyrimas.
•Priešinės liaukos (prostatos) vėžio ankstyvosios diagnostikos programa skirta vyrams nuo 50 iki 75 metų amžiaus bei vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai yra sirgę prostatos vėžiu. Šios programos metu vieną kartą per 2 metus atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją.
Visi sveikatos stiprinimo specialistai sutaria, kad sveikata nėra būklė. Sveikata – nenutrūkstamas procesas. Dėl šios priežasties kiekvienas turime rūpintis savimi kasdien – sveikai maitintis, būti fiziškai aktyvūs, nuolat profilaktiškai tikrintis.
Diana Dalmotienė
Sveikatos mokymo skyriaus visuomenės sveikatos specialistė
