Aktualijos

Kunigas Algis Neverauskas: „Prisiminkime mirusiuosius taikoje ir rimtyje“

Rasa MILERYTĖ

Sulaukėme lapkričio – taikaus ir ramaus laiko, skirto mirusiesiems prisiminti ir apmąstyti santykį su gyvaisiais. Pirmomis lapkričio dienomis tikintieji trumpam stabteli: lapkričio pirmąją, per Visų Šventųjų dieną, prisimena žmones, po mirties paskelbtus šventaisiais, o lapkričio antrąją, per Vėlines, uždega žvakutes ant artimųjų kapų, meldžiasi už juos.

Pasak kunigo Algio Neverausko, šios dvi dienos tikintiesiems – itin svarbios, ir tai nieko keisto, nes išsaugoti santykį su mirusiaisiais amžinuoju gyvenimu tikinties žmonėms visada buvo svarbu. „Natūralu, kad mirusieji mums yra svarbūs. Juk jie – mūsų artimieji, su kuriais turėjome santykį. Tvirtesnį ar silpnesnį, bet turėjome. Vieną kartą metuose juos ne tik prisiminti, bet ir, kaip tikintiems žmonėms, pirmiausia melstis už juos mums yra taip pat natūralu, kaip kvėpuoti, – mintimis dalijosi kunigas. – Ir šios dienos mus tarsi savaime kreipia į tai. Turime tokį natūralų troškimą ne tik aplankyti kapines, ne tik sutvarkyti kapus, bet ir pasimelsti.“ Visoje Europoje žmonės nuo seniausių laikų tikėjo gyvųjų ir mirusiųjų bendravimu. Tikime, kad ir mirusieji mūsų neapleidžia – lanko mus ir saugo. Skirtingos kultūros skirtingai suvokia santykį su mirusiaisiais, bet daugelyje tautų mirusiesiems atminti skirtas būtent lapkritis.

Tęsinį skaitykite 2020 10 31 „Utenyje“