Knyga „Nepažįstamasis ant tilto: mano kelionė iš nevilties į viltį“– tai nusižudyti ketinusio jauno vyro pasakojimas apie tai, kaip jis buvo išgelbėtas, ir apie gyvenimą su psichine liga. 2008 metais dvidešimtmetis Jonny Benjamin stovėjo ant Vaterlo tilto per Temzę ketindamas nušokti. Prie jo sustojo nepažįstamas žmogus. Pastebėjęs Jonny ketinimus, jis pradėjo kalbinti vaikiną ir pakvietė drauge išgerti kavos. Šis paprastas veiksmas pakeitė Jonny gyvenimą.
2014 metais Jonny pradėjo specialią nepažįstamojo paieškos kampaniją – pasirodė trumpas vaizdo klipas, kurį netrukus jau rodė TV kanalai. Susidomėję išskirtine istorija šias paieškas stebėjo ir rezultatų laukė daugiau nei 319 milijonų žmonių visame pasaulyje. Kai nepažįstamasis, kurio vardas Neil Laybourn, galiausiai buvo surastas, Jonny su juo vėl susitiko ir nuo to laiko jiedu tapo draugais.
Knyga „Nepažįstamasis ant tilto: mano kelionė iš nevilties į viltį“ – tai pasakojimas apie kelionę, kurią Jonny įveikė, kad išsiaiškintų, kas apskritai jį atvedė ant to tilto ir kaip jam toliau gyventi su savo diagnoze – šizoafektiniu sutrikimu. Tą kelionę Jonny ėjo ir asmeniškai, ir viešai, beieškodamas savo geradario.
Ištraukos iš Jonny dienoraščių, kuriuos jis rašė nuo trylikos metų, paverčia knygą „Nepažįstamasis ant tilto: mano kelionė iš nevilties į viltį“ labai asmeniškais memuarais ir išskirtine istorija apie gyvenimą su psichine liga. Ši knyga – ne tik vieno žmogaus gyvenimo, ligos ir sveikimo istorija, bet ir išsamus pasakojimas apie psichikos sveikatos apsaugos sistemą, ir apie visuomenės požiūrį į psichikos ligas.
Knygoje išsakytos pastabos aktualios ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, rašoma, kad psichikos sutrikimai turi be galo daug neigiamų klišių, neteisingų asociacijų, dėl to automatiškai atsiranda atmetimo reakcija. Autorius stengiasi suprasti poziciją ir tų, kurie yra šalia sergančių psichikos liga. Svarsto, kad žmonės, atsidūrę šalia savižudžio, sutrinka, nežino, ką daryti, mano, jog aplink esantys žmonės su situacija susitvarkytų geriau. Pasak autoriaus, žmonių baimė yra suprantama ir visiškai normali.
Jonny Benjamin neslepia, kad buvo sunku ryžtis išleisti šią knygą – juk nelengva viešai kalbėti apie tokius asmeniškus dalykus. Knygoje yra dalykų, kurių iki jos pasirodymo nežinojo net autoriaus šeima ir artimiausi draugai. Tačiau Jonny Benjamin džiaugiasi, kad artimieji jį labai palaikė ir knygos dėka pamatė tikrąjį jį. Autorius sako, kad ši knyga jį išlaisvino, leido būti atviram ir sąžiningam.
Įdomu tai, kad Jonny Benjamin norėjo ne tik papasakoti savo istoriją, bet ir keisti esamą sistemą, todėl su Neil Laybourn susitikinėjo su svarbiausiais šalies vadovais, aiškiai vardijo sisteminius trūkumus, Jonny ir Neil susitikti ir pasikalbėti apie psichikos sveikatą pakvietė net princas Viljamas ir Keitė Midleton. „Mano pasaulyje žodis „įkvepiantis“ yra pernelyg nuvalkiotas, tačiau Jonny Benjamin tikrai nusipelno tokio apibūdinimo“, – po susitikimo sakė princas Viljamas.
Su Jonny ir Neil susisiekė psichikos sveikatos specialistai – psichologai, psichiatrai – pasakojantys, jog knyga padėjo jiems dar labiau suprasti pacientus, pamatyti pasaulį jų akimis.
Jonny Benjamin buvo įvertintas kaip aktyvus visuomenės veikėjas, padaręs didžiulę įtaką keičiant psichinių ligų suvokimą ir kultūrą. Po knygos „Nepažįstamasis ant tilto“ pasirodymo Jonny ir jo gelbėtojas Neil drauge ėmė lankytis mokyklose, ligoninėse, kalėjimuose ir įvairiose kitose vietose – čia bendraudami su žmonėmis ir pasakodami savo istoriją jie siekia įveikti psichinių ligų stigmą ir atvirai kalbėti apie savižudybių prevenciją. 2017 metais jie drauge bėgo Londono maratoną. Jonny ir Neil taip pat lankėsi ir Lietuvoje.
Lietuviškame knygos leidime ant nugarėlės cituojamas Dr. Paulius Skruibis – psichologas, Vilniaus universiteto Suicidologijos tyrimų centro vadovas: „Kai pirmą kartą išgirdau Jonny’į ir Neilą pasakojančius savo pažinties ant Londono Vaterlo tilto istoriją, iškart pagalvojau, kaip būtų puiku, jei Lietuvoje ją išgirstų kuo daugiau žmonių. 2018 m. pabaigoje pakvietėme juos į Vilniaus savižudybių intervencijos metodų konferenciją, kurioje Lietuvos psichikos sveikatos specialistams pristatome geriausius būdus padėti žmonėms, svarstantiems apie savižudybę. Jonny’io ir Neilo pasakojime išryškėjo pats svarbiausias „metodas“ – žmogiškas ryšys, be kurio visos kitos pastangos yra nieko vertos. Jų pranešimas itin sudomino daugelį konferencijos dalyvių. Dėl to dar labiau nekantravome laukdami Jonny’io Benjamino knygos vertimo į lietuvių kalbą.
Ši knyga nėra pasakiška istorija, kurioje herojus, susidūręs su dideliais išbandymais, juos įveikia ir toliau ilgai bei laimingai gyvena. Vietoje to joje rasite labai atvirą ir sąžiningą pasakojimą apie nesibaigiančius ieškojimus, kaip gyventi su nuo vaikystės kankinančiais psichikos sveikatos sunkumais ir vis atsinaujinančiomis mintimis apie savižudybę. Vietomis šis pasakojimas liūdnas, tačiau daugiausia – jautrus, viltingas ir labai įkvepiantis.“
