Genovaitė ŠNUROVA. Prisipažįstu, visada buvau smalsus, linksmas, mėgstantis dainuoti ir geras kompanijas. Nežinau ir jau tikrai nebesužinosiu vieno dalyko – kodėl moterys dėl manęs netgi rungtyniavo (tikrai nesigiriu, bet taip buvo, o kai kas sako, kad ir dabar taip yra), nes nebuvau nei gražus, nei aukštas, nei turtingas. Labai mėgau šokti, todėl visada galvojau, kad pasaulis gali pasibaigti, jei kurį subatvakarį nenueisiu į kaimo gegužinę ar į kažkurio kaimo žmogaus dideliuose namuose susirinkusio jaunimo vakaruškas žiemą. Šokdindavau visas merginas iš eilės. Tuomet visos jos mokėjo šokti (ne taip, kaip dabar), buvo linksmos. Kai pavargdavome nuo trankių šokių, susėdę dainuodavome. Tikrai gera prisiminti. Užtat niekaip negalėjau išvengti visokiausių intrigų, apkalbų, pykčio. Jei iš gegužinės kažkurią (dažniausiai tą, su kuria buvo pakeliui) palydėdavau, kitos supykdavo. Tada ir visokiausių laiškelių gaudavau, ir visokiausių kitokių savotiško dėmesio apraiškų. Nuo tada ir nusprendžiau – nelydėsiu nė vienos. Eisiu namo vienas, būtinai dainuodamas. Vis tiek kažkuri pasivydavo… (Tęsinys 2020 05 30 laikraštyje)
Related Articles
Netikėtas susitikimas po 50 metų
Genovaitė ŠNUROVA Net pašokau nuo kėdės iš nuostabos, kai sanatorijos druskų kambaryje šalia sėdėjęs vyras kreipėsi į mane vardu. Pirmiausia pagalvojau, kad jis gal koks ekstrasensas, nes (tai buvo, rodos, ketvirtoji šios procedūros diena) aš savo vardo garsiai neištariau. Tikrai, tikrai. Tiesiog ateidavau nurodytu laiku, apsirengdavau specialiais rūbais ir tylutėliai atsisėsdavau į nurodytą kėdę, kurią […]
Viso gyvenimo meilė – Monika
Monika ir Stasė mokytojų kolektyve jau nebuvo naujokės, kai į jų mokyklą iš kitur atkėlė Stepą, naują geografijos mokytoją. Naujokas mokykloje tapo savu, visus žavėjo patrauklumu ir nepaprastu mokėjimu bendrauti. Ir Monika, ir Stasė pradėjo jam jausti ne vien kolegiškus jausmus, o jis vis dažniau žvilgčio[1]jo į Moniką. Ilgainiui Stasė suprato, kad per prievartą į […]
Prisiminimai sugadino gražią šventę
Mano draugė Saliutė neseniai šventė jubiliejinį gimtadienį. Iki jo likus porai mėnesių gavau ilgą jos ranka rašytą laišką ir kvietimą į šventę. Galvojau, kad nevažiuosiu, nes dabar ji gyvena labai toli nuo manęs, savo automobilio neturiu, prašyti, kad kas nuvežtų tokį ilgą kelią, irgi nesinori, o ir sveikata nebe ta, kad autobusu galėčiau trenktis į […]
