II. Apie dorybes, aistras ir kovą su aistromis
- Padariusiųjų pažangą požymiai: puikybės nebuvimas, maloninga viltis, vidinė tyla, blaivus mąstymas, tvirtas ir nuolatinis tikėjimas, gailestingumas, saikingi pamokymai, nepaliaujama malda, pykčio ir godumo neturėjimas.
- Pasiekusiųjų aukščiausiąją dvasinio tobulėjimo būseną požymiai: širdimi nesusižavėjimas niekuo nereikalingu, tobula meilė, išmintingas nusižeminimas, Kristaus rūpestingumas, minčių neapvaginėjama tyra malda, mirties troškimas, nusigręžimas nuo kūno, tarsi primygtinis Dievo Gailestingumo reikalavimas, proto bedugnė, neapibūdinamų apreiškimų lobynas, žmonių gelbėtojas, valdžia demonams, aistrų šeimininkas, kūno valdovas, svetimas nuodėmei, Viešpaties pasekėjas, Jam padedant.
- Mes nepaliaujamai turime rūpintis dvasiniu jausmu ir jo ieškoti, nes kai jis išugdomas, tuomet išoriniai jausmai nustoja pataikaujamai veikti sielą.
- Vienuoliški darbai, žodžiai, mąstymas turi būti paremti širdies jausmu. Jeigu taip nėra, tuomet visas elgesys nebus vienuoliškas, jau nekalbant apie angelišką.
- Kai kurie iš prigimties yra linkę į susilaikymą, vidinę tylą, švarą, kuklumą, romumą, o kiti turi visiškai priešingą prigimtį išvardytoms dorybėms, tačiau vis tiek priverstinai save lenkia jų link, nors dažnai ir pralaimi. Tačiau tokius, save stipriai lenkiančiuosius prie gėrio, aš giriu labiau nei pirmuosius.
- Šviesa, į kurią reikia lygiuotis vienuoliams, yra Angelai, o patys vienuoliai turi būti šviesa visiems žmonėms. Todėl tepasiryžta jie tapti geru pavyzdžiu visur, kur bebūtų ir ką bedarytų: „Mes niekam jokiu atžvilgiu neduodame akstino nupulti, kad mūsų tarnystė nebūtų peiktina“ (2 Kor 6, 3) nei žodžiu, nei darbu.
- Prieš tris pagrindines aistras – puikybę, godumą pinigams, pataikavimą pilvui – Šventosios Trejybės padedami, apsiginkluokime keturiomis dorybėmis – išmintingumu, teisingumu, tvirtumu ir susivaldymu, nes kitaip patys sau užsikrausime daugybę vargų.
- Jeigu Dievas mumyse prisikels ir parodys savo galybę, tuomet Jo priešai išsisklaidys, o jeigu mes prisiartinsime prie Dievo, tai Jo ir mūsų neapkenčiantieji pasileis bėgti ir iš Viešpaties, ir iš mūsų akių.
- Vargu ir prakaitu, o ne pliku žodžiu stenkimės pažinti Dievo paslaptis, nes išeinant mums teks parodyti ne žodžius, o darbus.
- Išgirdusieji, kad Dievo lobis yra paslėptas žinomoje vietoje, jo kantriai ieško ir per vargus suradę stropiai saugo. Be vargo praturtėjusieji būna išlaidūs.
- Kokios nuodėmės atsiranda iš aštuonių pagrindinių aistringų minčių ir kokia iš trijų pagrindinių nuodėmių yra motina penkioms likusioms? Žinokite, kad pasileidimo motina yra persivalgymas; nusiminimo – puikybė; išdidumo – garbės troškimas, o liūdesys ir pyktis kyla iš visų trijų pagrindinių aistrų. Kokios gi nuodėmės kyla iš šių aštuonių pagrindinių aistrų, į tai aš jums atsakysiu taip: pašėlusios aistros dūksta be prasmės ir tvarkos, čia vyrauja betvarkė ir chaosas.
- Beprasmis, tuščias juokas dažnai kyla iš pasileidimo dvasios, kartais jis atsiranda iš puikybės, kai žmogus pats save viduje begėdiškai giria, o kartais šis juokas kyla dėl persivalgymo.
- Ilgas miegas kartais apninka dėl persisotinimo maistu, kartais dėl pasninko, kai pasninkaujantysis tuo puikuojasi, o kartais dėl nusiminimo arba tiesiog iš prigimties.
- Besaikis kalbėjimas kartais kyla iš persisotinimo valgiu, kartais iš puikybės.
- Apkalbos yra pagimdytos išdidumo, taip pat labai dažnai jos atsiranda smerkiant artimą arba dėl velnio pavydo.
- Širdies kietumas kartais būna dėl persivalgymo, kartais dėl to, kad žmogus bejausmis arba, priešingai, dėl aistringo prisirišimo prie žemiškųjų dalykų. O aistringas prisirišimas vėlgi kartais užvaldo dėl pasileidimo, kartais dėl godumo, pataikavimo pilvui arba dėl puikybės ir dėl daugelio kitų priežasčių.
- Piktavališkumas atsiranda dėl savęs aukštinimo ir pykčio.
- Veidmainystė kyla iš pasitenkinimo savimi.
- Šioms aistroms priešingos dorybės gimsta iš aistroms priešingų tėvų. Jas trumpai apibendrindamas pasakysiu, kad visas paminėtąsias aistras nuginkluoja išmintingas nusižeminimas, ir, kas išsiugdė šią dorybę, tas nugalėjo visas aistras.
- Baimė, kurią dažnai jaučiame prieš valdžią, tegul mums būna pavyzdžiu baimės, kurią turėtume jausti prieš Dievą, o deginanti kūniška meilė tebūnie pavyzdžiu mūsų karštos meilės Dievui, nes niekas mums netrukdo imti pavyzdžius iš dorybėms prieštaraujančių veiksmų.
