Jau eilę metų ruošiame vaikus Eucharistijos, Susitaikinimo bei Sutvirtinimo sakramentams. Tai darome Bažnyčios pavedimu tam skirtoje vietoje ir aplinkoje, kad vaikui ar jaunuoliui būtų saugu dalintis savo tikėjimo įžvalgomis ir kaupti žinias šiais subtiliais klausimais. Tai yra Bažnyčia. Tai yra parapija. Popiežius Pranciškus vienoje katechezėje kalbėjo: „Nesame izoliuoti ir nesame krikščionys pavieniui, kiekvienas pats sau. Mūsų tapatybė yra priklausyti (tautai). Tai tarsi pavardė: jei vardas yra „esu krikščionis“, tai pavardė yra „priklausau Bažnyčiai“. Niekas netampa krikščioniu pats savaime. Jei tikime, jei mokame melstis, jei pažįstame Viešpatį ir galime girdėti Jo Žodį, jei jaučiame Jį šalia ir atpažįstame broliuose, tai todėl, kad kiti, pirmiau nei mes, gyveno tikėjimu ir jį mums perdavė, mus jo išmokė. Jei tik pagalvosime, išvysime daugybę brangių veidų prieš save: tai gali būti veidas tėvų, kurie paprašė mus pakrikštyti; mūsų senelių ar kito artimo žmogaus, kuris mus išmokė kryžiaus ženklo ir pirmųjų maldų; galbūt klebono, kito kunigo, katecheto, kurie mums perdavė tikėjimo turinį, padėjo bręsti kaip krikščionims… Tai yra Bažnyčia: didelė šeima, kurioje yra priimama, kurioje išmokstama gyventi kaip tikintiems ir Viešpaties Jėzaus mokiniams. Bažnyčioje neegzistuoja „pasidaryk pats“, neegzistuoja „žaidžiu, kaip noriu“. Kiek kartų popiežius Benediktas aprašė Bažnyčią kaip „mes“. Kartais pasitaiko išgirsti ką nors sakant: „Tikiu į Dievą, tikiu į Jėzų, bet Bažnyčia man neįdomi.“ Yra manančių, kad gali turėti asmeninį, tiesioginį, betarpišką santykį su Jėzumi Kristumi, būnant bažnytinės bendruomenės išorėje ir be Bažnyčios tarpininkavimo. Tai pavojingos ir žalingos pagundos. Tai absurdiški sudvejinimai. Yra tiesa, kad kartais eiti kartu reikalauja pastangų, kartais tampa sunku: gali atsitikti, kad kuris nors brolis ar sesuo mums sukelia problemų, papiktina… Bet Viešpats patikėjo savo išgelbėjimo žinią žmonėms, liudytojams ir per mūsų brolius ir seseris su jų dovanomis ir ribomis mus sutinka ir leidžia save atpažinti. Tai reiškia priklausyti Bažnyčiai.“ Žinių ir pseudožinių kakofonijoje šiandien darosi sunku atsirinkti, kur religija, krikščioniškas mokymas ar ezoterikos apraiškos. Yra sveika prisiminti, ką Bažnyčia siūlo ir koks yra šios katechezės tikslas. Tad pavartykime ruošimo sakramentams gaires: Lietuvos Vyskupų Konferencijos Vaikų ir jaunuolių ruošimo Atgailos, Eucharistijos ir Sutvirtinimo sakramentams gairėse rašoma: 1.2. Katechezės tikslas – ugdyti krikščionišką mąstyseną ir gyvenseną, mokyti tikėjimo tiesų ir gilinti jų supratimą, mokyti maldos, rengti sakramentiniam gyvenimui, ugdyti moralę, skatinti bendruomeninį šventimą bei tarnystę. Esminis katechezės tikslas yra ne tik supažindinti, bet ir atvesti žmogų į bendrystę su Jėzumi Kristumi (5). 1.3. Katechezės uždavinys – aiškinti, kas yra Apreiškimas, kuriuo Dievas kreipiasi į žmogų, ir žmogaus tikėjimo išpažinimas, kuriuo jis atsiliepia Dievui, taip pat perduoti tikėjimo Triasmeniu Dievu: Tėvu, Sūnumi ir Šventąja Dvasia – slėpinį (6). 1.4. Katechezė turi apimti nuoseklų supažindinimą su didžiosiomis tikėjimo tiesomis, atveriant vaiko širdį tikėjimo pažinimui ir veikimui, bet negali pasitenkinti tik jas skelbdama. Ji turi padėti atrasti žmogui atsakymus į pasaulio kilmės, gyvenimo tikslo, prasmės ir kitus klausimus bei mokyti dėkoti, melstis, dalyvauti liturgijoje ir įsipareigoti gyventi pagal tikėjimą. Pradedant naujus katechezės metus dėkoju tėvams, kurie sąmoningai auklėja savo vaikus ir patiki juos parapijos globai, kad vestų tikėjimo keliu. Dar didesnė padėka tiems tėvams, kurie patys domisi tikėjimo klausimais ir taip savo asmeniniu pavyzdžiu ugdo jauną žmogų. Lauksime jūsų užsiėmimuose tėveliams, kad galėtume visi kartu išgyventi savo tikėjimą. Dėkui jaunimui, kuris nori toliau žengti ir gilintis, ką yra priėmę būdami vaikai. Tad Sutvirtinimo sakramentas yra labai svarbus savarankiško apsisprendimo pažinti ir liudyti savo tikėjimą žingsnis. Džiaugiuosi ir dėkoju tikybos mokytojams, katechetams ir sesėms vienuolėms, kad visada išradingai ir atsidavusiai ugdo jauną žmogų pažinti Jėzų ir jo įsteigtą Bažnyčią. Eucharistijos ir Susitaikinimo sakramentų kviečiami vaikai nuo 9–10 metų amžiaus, Sutvirtinimo sakramento – nuo 14 metų. registracijos anketas galite pasiimti iš savo tikybos mokytojo arba parapijos raštinėje. Katechezę pradėsime iškilmingomis šv. Mišiomis: Utenos Dievo Apvaizdos bažnyčioje rugsėjo 26 d. 11.00 val. Utenos Kristaus Žengimo į dangų bažnyčioje spalio 3 d. 14.00 val. Visiems Dievo Palaimos ir Šventosios Dvasios ugnies dalyvaujant parapinėje katechezėje.
Utenos Dievo Apvaizdos parapijos klebonas, Utenos dekanato dekanas, kunigas Remigijus Kavaliauskas
