Sekmadienio vidudienio maldos susitikime popiežius Pranciškus kalbėjo apie sekmadienį švęstą Švenčiausiosios Trejybės iškilmę, kurios proga Bažnyčios liturginiame kalendoriuje parinktas skaitinys iš Evangelijos pagal Joną: „Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą. (žr. Jn 3, 16–18)“
Švenčiausiosios Trejybės iškilmė išreiškia Dievo meilės pasauliui, savo kūrinijai, slėpinį. Pokalbyje su Nikodemu Jėzus prisistato tuo, kuris įvykdys Tėvo išganingą sumanymą pasaulio labui.
„Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų“ – šie žodžiai, pasak popiežiaus, rodo, jog visi trijų dieviškųjų Asmenų – Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios – veikimas yra vienas ir tas pats meilės planas išgelbėti žmoniją ir pasaulį.
Pasaulis yra pažymėtas blogio, sugedimo, mes, vyrai ir moterys, esame nusidėjėliai. Todėl Dievas galėtų įsikišti, teisti pasaulį, sugriauti blogį ir nubausti nusidėjėlius. Priešingai, jis myli pasaulį, nepaisant jo nuodėmių.
Dievas myli kiekvieną iš mūsų ir tada, kai suklystame ir nutolstame nuo Jo. Dievas Tėvas taip myli pasaulį, jog norėdamas jį išgelbėti dovanoja tai, ką turi brangiausia: Viengimį Sūnų, kuris atidavė gyvybę už žmones, prisikėlė, sugrįžo pas Tėvą ir kartu su juo pasiuntė Šventąją Dvasią. Trejybė yra Meilė, kuri tarnauja pasauliui, nori jį išgelbėti ir perkurti.
Kai Jėzus pareiškia, jog Tėvas atidavė savo Viengimį Sūnų, spontaniškai iškyla Pradžios knygoje minimas epizodas apie Abraomą, kuris ketino paaukoti savo sūnų Izaoką. Dievas iš tiesų paaukojo: štai Dievo meilės „matas be mato“.
Galima atsiminti, pasak popiežiaus, kaip Dievas apsireiškė Mozei: švelnus, gailestingas, užjaučiantis, lėtas pykti, turtingas malonės ir ištikimybės. Susitikimas su tokiu Dievu suteikė daug drąsos Mozei, kuris, kaip pasakoja Išėjimo knyga, nepasibaimino stoti tarp savo tautos ir Viešpaties, sakydamas: „Nors ši tauta ir yra kietasprandė, atleisk mūsų kaltę ir mūsų nuodėmę, priimk mus kaip savo paveldą.“
„Brangūs broliai ir seserys, šiandieninė šventė mus kviečia vėl iš naujo susižavėti Dievo grožiu – neišsemiamu grožiu, gerumu ir tiesa“, – kalbėjo Pranciškus. Bet taip pat, pasak jo, Dievo nuolankumu ir artumu, tapimu kūnu, įžengimu į mūsų gyvenimą, į mūsų istoriją, kad kiekvienas vyras ir moteris galėtų Jį sutikti ir gyventi amžinai. Tai yra tikėjimas: priimti Dievą – Meilę, kuris save dovanoja per Kristų, leistis jo sutinkamam ir pasitikėti Juo.
Popiežius paprašė, kad Mergelė Marija, Trejybės buveinė, mums padėtų atvira širdimi priimti Dievo meilę, kuri mus pripildo džiaugsmo ir suteikia prasmę mūsų keliui šiame pasaulyje, jį visada kreipdama į Dangų, mūsų tikslą. (RK / Vatican News)