Rasa MILERYTĖ
Depresija – tai ne bloga nuotaika ar uždaras gyvenimo būdas, tai – liga, nuo kurios niekas nėra apsaugotas. Pastaruosius keletą metų apie šią ligą viešai kalbama vis daugiau ir švietėjiškos akcijos, panašu, duoda teigiamų rezultatų. Laikraštis „Utenis“ pakvietė uteniškius dalyvauti apklausoje ir išsakyti nuomonę apie depresiją. Apklausoje dalyvavo 85 žmonės. Jų nuomone, depresija šiuo metu aktuali tema, o šia liga susirgti gali bet kas. Tačiau apklausa parodė ir tai, kad kai kuriais klausimais žmonėms dar trūksta žinių.
Apklausoje dalyvavo įvairaus amžiaus asmenys. Jauniausiam respondentui – 19 metų, vyriausiam – 64-eri. Analizuojant apklausos rezultatus pastebima tendencija, jog daugiau žinių apie depresiją ir savižudybę turi jaunesnio amžiaus asmenys, maždaug iki 35-erių. Tačiau keli 55–64 metų amžiaus asmenys itin nustebino. Į klausimą, kas yra depresija, jie atsakė, jog tai rimtas psichologinis sutrikimas, klausiami, ar depresija serga tik psichologiškai silpni žmonės, atsakė, kad ne, ir pritarė teiginiui, jog depresija – rimta ir gyvybei pavojinga liga.
Apklausa rodo, kad labiausiai žinių apie depresiją stokoja vidutinio amžiaus žmonės, kurių išsilavinimas – vidurinis arba profesinis.
Respondentų buvo paprašyta pasirinkti, kuris apibūdinimas, jų manymu, labiausiai tinka depresijai. 49,2 proc. apklaustųjų atsakė, kad depresija – rimtas psichologinis sutrikimas. 14,8 proc. galvojo, jog depresija – viso labo bloga nuotaika. 15,6 proc. manė, kad žodžiai „depresija“ ir „liūdesys“ – sinonimai. Ir 20,5 proc. depresiją priskyrė kategorijai „nieko nenorėjimas“.
Žmonėms vis dar trūksta žinių apie medikamentinį depresijos gydymą. Respondentų nuomone, depresijai gydyti skirti vaistai sukelia priklausomybę. Taip mano 43,1 proc. apklaustųjų.
Taip pat respondentų prašyta atsakyti į klausimą, ar diagnozuota depresija gali būti pateisinama priežastimi neiti į darbą, nelankyti paskaitų ar pamokų. Kiek mažiau nei pusė – 38,9 proc. – atsakė teigiamai.
Didėja supratimas, jog depresija gali pasibaigti savižudybe. Pasidomėjus, ar depresija gali būti ja sergančio paciento mirties priežastimi, net 75 proc. atsakė teigiamai. Taip pat žmonės ima suprasti, jog susirgimas depresija nepriklauso nuo to, ką visuomenė linkusi įvardyti kaip psichologinį silpnumą. Kad depresija serga tik psichologiškai silpni žmonės, galvojo 6,9 proc. apklaustųjų.
Pasidomėjus, ar depresija serga tik moterys, net 94,4 proc. respondentų atsakė, kad šia liga gali sirgti ir vyrai. Net 62,2 proc. respondentų teigė nežinantys, kaip elgtis su depresija sergančiu žmogumi.
Pasak psichologės Agnės Vaiciukevičienės, mūsų visuomenė išties žengė žingsnį į priekį jausmų, emocijų pažinimo ir pripažinimo bei psichinių ligų suvokimo srityse, tačiau tam tikros stigmos vis dar išlieka. Vertinant pastarojo dešimtmečio visuomenės sąmoningumo pokyčius, sakė psichologė, jie nenuginčijami, tačiau vis dar yra kur tobulėti. „Stereotipai egzistuoja ir tai apsunkina pagalbą ligoniams. Kas tai lemia? Viena vertus, galimai informacijos stoka, kita vertus, žmogaus sąmoningumas, kiek jis pajėgus priimti ir įsisąmoninti turimą informaciją. Vis dar tenka stebėti depresijos sąvokos netinkamą sampratą: vieni, vos užplūdus prastai nuotaikai, sako, kad jiems depresija, kiti gi – nesupranta ir mano, kad artimieji manipuliuoja, apsimeta ar tiesiog tingi, net nesuvokdami, kad jiems galimai yra rimta liga, – profesine patirtimi dalijosi A. Vaiciukevičienė, paprašius pakomentuoti apklausos rezultatus. – Neretais atvejais depresija sergančio žmogaus artimiesiems trūksta žinių, kas tai per liga ir kaip jiems reikia reaguoti, elgtis su sergančiu asmeniu.“
Pasidomėjus, kaip atpažinti depresiją, psichologė A. Vaiciukevičienė teigė, kad simptomai skiriasi –ir tai priklauso nuo žmogaus amžiaus tarpsnių ir depresijos sudėtingumo lygių. Būtina atkreipti dėmesį, jeigu dingsta susidomėjimas mėgstama veikla, ji nebeteikia malonumo, kamuoja nuolatinis nuovargis, energijos praradimas, beviltiškumo jausmai ar neadekvatus kaltės jausmas.
„Svarbu pajutus pirmuosius depresinę nuotaiką ar kitus galimai depresiją atitinkančius simptomus laiku kreiptis į specialistus, kad jie įvertintų esamą sveikatos būklę. Taip pat svarbu paminėti, jog kuo anksčiau kreipiamasi pagalbos, tuo greičiau ir efektyviau galima pagelbėti žmogui. Akcentuotina, kad lengvą ir vidutinio sunkumo depresiją galima išgydyti be vaistų, tačiau savarankiškai gydytis nerekomenduotina. Taip pat nerekomenduojama savarankiškai nustatyti sau diagnozės“, – įsitikinusi psichologė.
