Rasa MILERYTĖ
Atėjus tamsiajam metų laikui, sutrumpėjus dienai, išblukus ryškioms gamtos spalvoms ne vienas pajuntame lyg iš niekur užplūstantį nuovargį, nuotaikos svyravimus, sumažėjusį aktyvumą. Rytais sunkiau išsiristi iš lovos, o po darbo užuot kaip anksčiau užsiėmę mėgstama veikla susisupame į šiltą apklotą ir taip leidžiame vakarą. Tai – sezoninės depresijos požymiai. Uteniškė gydytoja psichiatrė Alma Trumpaitė pasakoja, kaip atpažinti ir įveikti šią ligą.
Organizmas reaguoja į pasikeitusį saulės šviesos kiekį
Sezonine depresija – tradicinės depresijos potipiu – kaip nurodo gydytoja psichiatrė A. Trumpaitė, serga iki 6 procentų visų sergančiųjų depresiniais susirgimais. 1 procentui būdinga vadinamoji pavasarinė depresija ir net 5 procentus kankina rudeninės depresijos simptomai.
Ligą atpažinti nėra sunku. Pablogėjusi nuotaika, padidėjęs mieguistumas, psichomotorinis sulėtėjimas, atsiribojimas nuo bendravimo, nuo fizinės veiklos – jei šie ženklai neišnyksta ilgesnį laiką, reikėtų kreiptis į psichologą.
„Mūsų organizmas reaguoja į smegenims tenkantį saulės kiekį, – aiškina psichiatrė, – kuris lemia hormonų gamybą. Sumažėjęs šviesos kiekis išbalansuoja hormonų pusiausvyrą. Pagaminama mažiau seratonino – laimės hormono, ir melatonino, kuris atsakingas už miego ritmą. Išsibalansavus hormonų pusiausvyrai vystosi sezoninės depresijos simptomai.“
Pasitaiko, kad organizmas reaguoja ir į padidėjusį saulės šviesos kiekį – tai nulemia pavasarinę depresiją. Šiuo atveju, pasakoja gydytoja psichiatrė, žmonės tampa dirglesni, nerimastingi, atsiranda nemiga, sumažėja apetitas. Pavasarinę depresiją gali lemti ir šiuo metų laiku atsinaujinančios lėtinės ligos bei kitos su hormonų pusiausvyra susijusios ligos.
Sezonine depresija dažniau suserga moterys, nes jos jautresnės hormonų pusiausvyros pasikeitimams.
„Liūdesio, nuovargio neišvengsime niekas, po sunkios darbo dienos ar esant traumuojančiai situacijai tai jausti yra normalu. Bet jei simptomai be jokio pagerėjimo tęsiasi ilgiau nei dvi savaites, nustatoma nuotaikos sutrikimo diagnozė ir reikalinga specialisto pagalba“, – sako gydytoja psichiatrė A. Trumpaitė.
Kartais reikia veikti „per negaliu“
Ką daryti žmogui, kuriam diagnozuota sezoninė depresija? Gydytoja psichiatrė A. Trumpaitė skatina neatsisakyti aktyvaus gyvenimo būdo, neužmesti mėgstamų veiklų ir pabrėžia, kad galbūt daug ką daryti reikės „per negaliu“.
„Šviesiu paros metu kiek įmanoma ilgiau būkite lauke. Namuose įjunkite ryškesnes elektros lemputes – tai menka pagalba, bet buvimas ryškioje šviesoje šiek tiek lemia hormonų pusiausvyrą. Teko skaityti, kad nuotaiką gali pakelti buvimas prekybos centruose, nes jie maksimaliai apšviesti“, – patarimais dalijasi specialistė.
Psichiatrė pataria bent tris kartus per savaitę po pusvalandį pabūti gryname ore, nevengti fizinio aktyvumo, jokiu būdu neapleisti veiklų, kurios anksčiau teikė malonumą. „Mityba turėtų būti reguliari, ne per daug kaloringa. Organizmas rudenį ima prašyti daugiau kaloringo maisto, bet nereikia jam to duoti. Vartokite daug skaidulų, daržovių. Pavasarį atvirkščiai – apetitas sumažėja, tačiau irgi reikėtų stengtis neiššokti iš reguliarios mitybos rimto.“
Jei jau keletą metų kartojasi sezoninės depresijos simptomai, artėjant jums pavojingam sezonui galima imtis prevencijos. „Reikia smulkmeniškai susiplanuoti veiklas, išsikelti tikslus ir jų siekti mažais žingsneliais. Pasiektas rezultatas skatina pasitikėjimą savimi ir džiugesį. Ir vėl svarbu buvimas gryname ore, aktyvus laisvalaikis – turiu omeny ir sportą, ir bendravimą, ir renginių lankymą. Maksimaliai geras atsipalaidavimas yra baseine. Laikykitės miego režimo: žmonės, kurie tuo pačiu laiku eina miegoti ir tuo pačiu laiku keliasi, ne taip stipriai jaučia sezoninės depresijos nulemtus miego sutrikimus.“
Specialistė taip pat pataria dirginti visus receptorius: rengtis ryškiaspalviais drabužiais, naudoti mėgstamus kvepalus, namuose užsidegti aromatinę žvakę, klausytis mėgstamos muzikos. „Net jei kažko nesinori, nėra jėgų – reikia tai daryti. Ir „per negaliu“ atliekami veiksmai atneša teigiamą rezultatą“, – skatina A. Trumpaitė.
Vaida: „Iš pradžių nesupratau, kad sergu“
Uteniškė Vaida (vardas pakeistas) pasakoja, kad sezonine depresija serga jau ketverius metus, silpnesnius arba stipresnius simptomus jaučia kiekvieną rudenį. „Kai prasidėjo bloga nuotaika, nenorėjimas nieko veikti, visi sakė, kad tai dėl rudens, kad taip reaguoti normalu, trūksta šviesos, šilumos, dėl to prastai ir jaučiuosi“, – prisimena 23-ejų mergina. Deja, būsena vis blogėjo: darėsi sunku susikaupti, nuolat norėjosi miego, mergina nustojo sportuoti, apleido mėgstamas veiklas, kentėjo studijų rezultatai. „Jaučiausi kaip nesava, – kalba pašnekovė. – Anksčiau daug bendraudavau, mėgau būti tarp žmonių, mėgau dėmesį, nuolat šypsodavausi, o staiga viskas pasidarė nebeįdomu. Galėdavau visą dieną pragulėt lovoj žiūrėdama serialą ir užkandžiaudama.“
Mergina pasakoja skaitanti daug įvairios literatūros, taip pat ir psichologinės, todėl kai situacija nesikeitė kelis mėnesius, pradėjo sau įtarti bipolinį sutrikimą ir kreipėsi į psichiatrą. Gydytojas nustatė sezoninę depresiją, išrašė vaistų ir rekomendavo psichologo konsultacijas. Pradėjus vartoti vaistus, pavyko stabilizuoti nuotaiką ir grįžti į jai įprastą ritmą.
„Gydytojas pasakė, kad tokia savijauta yra mano reakcija į tamsėjančias dienas, pablogėjusį orą ir kad prie visko prisidėjo ir tai, jog pasikeitė gyvenimo aplinkybės: išvykau studijuoti į nepažįstamą miestą, rečiau susitikdavau su senais draugais, šeima liko toli.“
Vaida spėlioja, kad sezonine depresija serga daugiau žmonių, nei kreipiasi pagalbos, mat kai kurie vis dar pasiduoda prietarams, jog psichikos susirgimai yra gėdingi, o pati džiaugiasi, kad į gydytoją kreipėsi ne per vėlai ir ligą buvo galima suvaldyti. „Iš tiesų sunkūs buvo tik pirmieji metai, – patirtimi dalijasi mergina, – kai nesupratau, kas man darosi. Kai kitą rudenį tai pradėjo kartotis, jau nelaukiau ir ėjau pas psichiatrą. O dabar artėjant rudeniui jau stengiuosi suimti gyvenimą į rankas: susidarau dienotvarkę ir stengiuosi vykdyti kiekvieną punktą. Kai labai negaliu prisiversti, pasižadu sau kokią nedidelę dovanėlę; jei padarysiu, palepinsiu save – tai dažniausiai motyvuoja.“
Nepasiduoti rudeninei depresijai merginai padeda ir geri draugai, kurie jau seniai įspėti, kad net išgirdę neigiamą atsakymą turi nepasiduoti ir jei ji neateina į svečius, patys pas ją apsilankyti, kad ir nepranešę. Užplūdus liūdesiui ir neturėdama jėgų imtis rimtesnės veiklos, Vaida eina į kiną arba tiesiog pasivaikščioti ir sako, kad namo visada sugrįžta geresnės nuotaikos. Taip pat nuotaiką pakelia komiksai, kuriuos ne tik skaito, bet ir bando kurti pati, o galiausiai sielą sušildo puodelis šiltos arbatos arba karšta vonia.