Prisipažinkime – ne visi net esame girdėję apie apsaugotą būstą ir nelabai žinome, kas tai yra.
Neabejotina, kad kiekvienas žmogus nori turėti savo namus. Žmonėms, turintiems psichosocialinę negalią, tokia galimybė yra suteikiama apsaugoto būsto paslaugos metu, kuri atsirado vykdant institucinės globos pertvarką.
Apsaugotas būstas – nuo 2020 metų Neįgaliųjų reikalų departamento prie SADM įgyvendinamo projekto „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“ viena iš išbandomų paslaugų. Ši paslauga leidžia savarankiškai tvarkyti asmeninį ir socialinį gyvenimą bendruomenėje, su pagalba palaikyti ir plėtoti turimus savarankiško gyvenimo įgūdžius.
Apsaugoto būsto gyventojai gyvena vieni, be darbuotojų, patys tvarkosi buitį, planuoja finansus, išlaidas, pirkinius – tuo paslauga skiriasi nuo institucinės globos. Atvejo vadybininkai reguliariai palaiko kontaktą su gyventojais, stebi jų būseną, nuolat ją aptaria, motyvuoja žmones. Tad ši paslauga apima ne tik būsto suteikimą, bet ir reguliarias specialistų konsultacijas.
Ši paslauga gali būti teikiama netgi šeimai. Utenoje apsaugoto būsto paslauga šiuo metu naudojasi 13 žmonių, iš kurių tik vienas yra Utenos rajono gyventojas. Paslauga finansuojama valstybės ir savivaldybės lėšomis. Apsaugoto būsto paslaugą Utenos savivaldybės administracija perka iš licencijuotos visuomeninės organizacijos „Šeimos idėjų centras“.
„Šeimos idėjų centro“ apsaugoto būsto koordinatorius Gytis Baltrūnas sakė, kad ši paslauga labai reikalinga žmonėms, turintiems psichosocialinę negalią. Į apsaugotą būstą žmonės dažniausiai persikelia iš institucinės globos įstaigų. „Šiems žmonėms yra grąžinta atsakomybė už savo gyvenimą. Vienam mūsų darbuotojui tenka 4–5 apsaugoto būsto gyventojai. Jie ir sprendžia visas jiems iškylančias problemas. Noriu pabrėžti, kad mūsų darbuotojai nieko nedaro už apsaugoto būsto gyventojus. Jie viską turi daryti patys, o darbuotojai tik paaiškina, pamoko“, – sakė Gytis Baltrūnas.
Reikia pasakyti, kad apsaugoto būsto gyventojai nemoka ne tik nuomos mokesčio, bet ir už komunalinius patarnavimus. Bet jie patys už savo lėšas perka maisto produktus, drabužius ir avalynę. Patys tvarkosi būstą ir gaminasi maistą, skalbiasi.
Paklaustas apie problemas Gytis Baltrūnas sakė, kad jų būna įvairių. Sakysim, pablogėja sveikata arba žmogus turi priklausomybių. Pastaruoju atveju su tokiu žmogumi kalbamasi ir, jei jis nori likti gyventi apsaugotame būste, jis atiduoda savo banko kortelę darbuotojui, su kuriuo paskui eina į parduotuvę apsipirkti.
Teko kalbinti ir du viename apsaugoto būsto kambaryje gyvenančius vyrus. Vienas iš jų atvirai prisipažino: pragėriau pinigus. Todėl dabar kortelę atidaviau socialiniam darbuotojui. Sakė, kad su kambarioku sutaria, kartais net maistą kartu gaminasi. Jo kambariokas Edgaras sakė, kad ši paslauga jam labai reikalinga. Neįgalumo pašalpa nedidelė, todėl jis niekaip neįstengtų susimokėti nuomos ir komunalinių mokesčių.
Svarbiausia, kad čia yra mažiau suvaržymų, daugiau judėjimo laisvės, daugiau privatumo, atsiranda sprendimų priėmimo laisvė. Sprendimų priėmimas labai svarbus žmonių psichologinei būsenai. Apsaugoto būsto gyventojai sako, jog galimybė spręsti patiems skatina juos dar labiau stengtis. Žmonės čia ateina turėdami labai mažai arba visai neturėdami savarankiško gyvenimo įgūdžių. Tad čia mokosi visko, ko reikia savarankiškam gyvenimui: tvarkytis buityje, palaikyti švarą, naudotis buities prietaisais, apsipirkinėti, planuoti biudžetą, taupyti, palaikyti ryšius su gydytojais, laikytis įsipareigojimų. Iššūkis – ir padėti atkurti prarastą pasitikėjimą savimi, atsakomybės ir pareigos jausmą.
Specialistai pastebi, kad kiekvienam žmogui svarbu įsilieti į bendruomenę, jaustis reikalingu, gyventi saugiuose namuose, kurti namų jaukumą, tvarkytis. Tai gerina emocinę būseną, kelia savivertę, didina pasitikėjimą savimi. Psichosocialinę negalią turintys žmonės – ne išimtis. Pradėjus gyventi bendruomenėje, kinta jų santykis su aplinkiniais, atsiranda daugiau užtikrintumo, drąsos priimti sprendimus.
Pakalbinau ir Sutrikusio Intelekto žmonių globos bendrijos „Utenos Viltis“ pirmininkę Aldoną Vėbrienę. Ji sakė, kad bendrijos nariai negyvena apsaugotame būste. Jie stovi eilėje ir gauna socialinį būstą. Bendrijos darbuotojai padeda jiems susimokėti mokesčius, spręsti kitas problemas.
Parengė Vytautas Kaziela
