Projektas "Paribio istorijos"

Bausmė privalo atitikti padarytos veikos pavojingumą

Nusikaltimas ir bausmė. Kokios nusikaltimų priežastys? Kokia yra teisinga bausmė? Į šiuos ir kitus  klausimus pabandysime atsakyti panagrinėję pirmosios šių metų pusės nusikaltimų statistiką. Taip pat pateiksime Utenos teismo rūmų veiklos statistiką.

Per penkis šių metų mėnesius Utenos rajono savivaldybės teritorijoje užregistruota 181 nusikalstama veika ir 22 nusižengimai. Įvykdyta 21 sunkus ir labai sunkus nusikaltimas. 30 nusikalstamų veikų įvykdyta viešose vietose. Viena nusikalstama veika padaryta panaudojant šaunamąjį ginklą. Laimei, žmogžudysčių ir išžaginimų mūsų rajone neužfiksuota. Už tai užfiksuotas vienas sunkus kūno sužalojimas. Nebūta ir grupinių nusikaltimų. Daugiau neramina net 26 nusikalstamos veikos, susijusios su psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis. Įvykdyta net 18 vagysčių, 3 plėšimai, 2 turto prievartavimo atvejai. Nuo ilgapirščių daugiausia kentėjo privati nuosavybė (net 17 atvejų). Įsibrauta į dvi gyvenamąsias patalpas ir 3 automobilius. Dar viena įdomi tendencija – per penkis šių metų mėnesius užregistruota 15 sukčiavimo atvejų.

Devynias nusikalstamas veikas įvykdė nepilnamečiai, tris nusikaltimus padarė anksčiau teisti asmenys. Net 53 nusikaltimus įvykdė neblaivūs asmenys. Prie jų galima pridėti ir vieną nusikaltimą, kurį įvykdė asmuo narkotinio ar psichotropinio apsvaigimo būklėje. Taigi darome išvadą, kad didžiausią įtaką nusikalstamumui daro girtavimas.

Nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d. Utenos teismo rūmuose išnagrinėtos 46 baudžiamosios bylos supaprastinto proceso tvarka, priimant baudžiamąjį įsakymą; 1 baudžiamoji byla pagreitinto proceso tvarka, priimant nuosprendį; 43 baudžiamosios bylos pagal bendrąsias proceso taisykles, priimant nuosprendį. (Skirtumas susidaro dėl to, kad vienas asmuo buvo kaltinamas vienos ar kelių nusikalstamų veikų padarymu).

Apylinkės teismas nužudymo bylų nenagrinėja. Trys bylos išnagrinėtos dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo (pagal BK 138 str.), 19 – dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo (pagal BK 140 str.).

Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams:

penkiolika dėl vagysčių (pagal BK 178 str.); aštuonios sukčiavimo bylos (pagal BK 182 str.) ir dvi dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo (pagal BK 187 str.).

Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, susiję su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis:

neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str.) – 11 bylų; neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti (BK 260 str.) – 3 bylos.

Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai transporto eismo saugumui:

Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (BK 281 str.) – 5 bylos; transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo (BK 2811 str.) – 33 bylos;

Taip pat išnagrinėtos 3 bylos dėl viešosios tvarkos pažeidimo (pagal BK 284 str.);

17 nuteistųjų paskirtas terminuotas laisvės atėmimas; 21 – areštas; 24 – laisvės apribojimas; 36 – bauda;

3 – viešieji darbai.

Panagrinėjus statistiką kilo keletas klausimų į kuriuos sutiko atsakyti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Laima Dumskienė.

Kaip manote, koks pagrindinis teismo tikslas – ar svarbiausia nusikaltusį žmogų nubausti, ar padaryti taip, kad jis pasitaisytų? Ir kaip tai atsispindi?

       Teismas, skirdamas bausmę, siekia įgyvendinti jos paskirtį, t. y. ne tik nubausti nusikaltusį, bet ir sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, apriboti galimybes jas daryti, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Plačiai taikomos su laisvės atėmimu nesusiję bausmės. Jei pagal bausmių skyrimo principus būtina taikyti laisvės atėmimą ar areštą, tai svarstoma šių bausmių vykdymo atidėjimo galimybė. Jei nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu vykdo teismo skirtus įpareigojimus, tai jam atlikti realios laisvės atėmimo ar arešto bausmės netenka. Bausmės tikslams pasiekti Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – BK) numatytas ne tik pakankamai platus bausmių spektras, bet ir baudžiamojo poveikio priemonės, padedančios įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš dažniausiai taikomų baudžiamojo poveikio priemonių – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kuri skiriama neblaiviems vairuotojams. Šie nusikaltimai mūsų apylinkės teisme sudaro didelę baudžiamųjų bylų dalį. Už vairavimą esant neblaiviam skiriama bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Be to, atimama teisė vairuoti transporto priemones nuo vienerių iki penkerių metų, o jei asmeniui jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones už vairavimą esant neblaiviam, tai gali būti uždraudžiama naudotis šia teise nuo vienerių iki septynerių metų. Be to, konfiskuojamas neblaivaus asmens vairuotas automobilis arba, jei neblaivus vairavo ne jam priklausantį automobilį be savininko žinios, konfiskuojama automobilio vertę atitinkanti pinigų suma. Bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonių sistema leidžia užtikrinti, kad žmogus pajaustų priešingų teisei veiksmų pasekmes, bet kartu ir turėtų galimybę savo elgesį pakeisti.

Ar yra koks skirtumas skiriant bausmes pirmą kartą nusikaltusiems ir užkietėjusiems nusikaltėliams?

       BK numatyti bausmių skyrimo principai, leidžiantys diferencijuoti bausmes, atsižvelgiant į tai, ar asmuo nusikalto pirmą kartą, ar padarė tai pakartotinai, taip pat vertinamas ir nusikaltimo pavojingumas. Griežtesnės bausmės skiriamos už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus ir  žymiai švelnesnės už nesunkius ar padarytus dėl neatsargumo. Net ir ne kartą nusikaltusiam asmeniui gali būti paskirta švelnesnė bausmė, jei yra duomenų apie teigiamus jo elgesio pokyčius, pastangas pakeisti gyvenimo būdą.

Ar kalėjimas tinkama vieta nusikaltusiems asmenims perauklėti? Ar geriau veikia bausmės, nesusijusios su realia laisvės atėmimo bausme?

        Pirmą kartą nusikaltusiems asmenims, jeigu jie nepadarė sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, paprastai skiriamos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės. Manau, kad su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės yra efektyvesnės, tačiau vien jomis apsiriboti neįmanoma. Negali būti paskirta bauda ar kita su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, pavyzdžiui, už nužudymą, lytinį nusikaltimą prieš nepilnametį ar mažametį, didelio kiekio narkotinių  ar psichotropinių medžiagų platinimą ir panašiai. Bausmė privalo atitikti padarytos veikos pavojingumą.