Rasa MILERYTĖ
Dailininkė Mariana Veriovkina gimė 1860 m. rugpjūčio 29 d. Jos brolis Piotras Veriovkinas tarpukaryje ūkininkavo Vyžuonėlių dvare, jam paliktame po žemės reformos, nemažame ūkyje. Buvo parėmęs Šv. Sergijaus Radonežiečio cerkvę Utenos centre, ligoninės ir mokyklos įkūrimą. Veriovkinai turėjo gerą biblioteką, daug paveikslų, salone kabėjo Vyčio paveikslas. P. Veriovkinas buvo Kauno (1904–1911) bei Vilniaus (1912–1915) gubernatorius, caro Nikolajaus II karo tarnybos draugas. Savo gimtaisiais namais M. Veriovkina visada laikė Vyžuonėlių dvarą prie Utenos, kurį tėvai įsigijo 1879 m. Dvaras buvo tapęs Veriovkinų tėvonija, nuolatine šeimos vasaros atostogų vieta. Būdama aštuoniolikos, M. Veriovkina čia pradėjo tapyti ir nusprendė būti dailininke. Jai specialiai tapybos užsiėmimams buvo pastatyta studija (Vyžuonėlių dvare išlikusi iki šių dienų). Čia ji tapydavo, priiminėdavo svečius, tarp jų ir garsius dailininkus, kurie į Vyžuonėles vyko per Utenos pašto stotį. 1893 m. spalio 15–17 d. Marianos pakviestas, vykdamas į Vakarų Europą, pakeliui iš Daugpilio geležinkelio stoties per Uteną užsuko į Vyžuonėles Ilja Repinas. Vėliau atsiliepė apie Blagodat dvarą, jog jis padaręs jam puikų įspūdį. M. Veriovkina apie 1880 metus dvarą buvo apstačiusi iš Rusijos parsigabentais baldais. Vyravo tamsios koloristikos beržiniai baldai, puošti veidrodžiais. Kolekcionavo pavienes kėdes ir krėslus. Dvare buvo pakviestas tapyti ir A. Javlenskis, čia kartu su M. Veriovkina dirbęs 1893–1895 m. Taip gimė ir jų tarpusavio draugystė, susiejusi likimus. M. Veriovkina po tėvo mirties išvyko į Miuncheną. Būdama kosmopolitė, turėdama plačius tarptautinius ryšius, M. Veriovkina iki I pasaulinio karo nuolat palaikė ryšius su Lietuva. Vilniaus dailės draugijos pavasarinėje parodoje Vilniuje 1914 m. eksponavo savo naujausios ekspresionistinės tapybos darbus. Kiek vėliau surengė savo, A. Javlenskio ir jauno vilniečio Bencion Zukerman tapybos parodą Vilniuje. Be to, Vilniaus dailės draugijoje ji skaitė paskaitą apie naująjį meną, viena pirmųjų Lietuvoje prabilusi apie abstrakčiosios kūrybos principus. Lietuvoje 2007 m. išleista L. Laučkaitės-Surgailienės monografija apie M. Veriovkinos gyvenimą ir kūrybą. Dalis tapytojos epistolinio palikimo saugoma Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Veikia M. Veriovkinos draugija, kuri organizuoja M. Veriovkinos simpoziumus „Vizionieriai“, siekia garsinti dailininkės vardą, prikelti dvarą visuomenės reikmėms. M. Veriovkinos kūryboje esama ryškių lietuviškų motyvų, o paveikslų pavadinimai Europos muziejų lankytojams primena dailininkės ryšius su Lietuva: „Kelias (Trys lietuvių moterys)“ (1907), „Miestelis Lietuvoje“ (1910), „Šv. Onos bažnyčia Vilniuje“, „Policijos postas Vilniuje“ (abu 1914). Viešėdama pas brolį Piotrą (Kauno gubernatūroje ji praleido 1909-1910 m. žiemą), sukūrė ekspresionistinių piešinių su Kauno vaizdais, netgi kometos pasirodymą virš miesto (1910). Gubernatorius paskyrė seseriai policininką, todėl ji vakarais laisvai klaidžiojo po miestą, piešė. Paveiksluose „Damos juodais drabužiais“, „Susirinkimas“ (abu 1910) matyti gubernatūros (dab. istorinės Prezidentūros) pastato vidus. Užfiksuotos scenos valgomajame ir Baltojoje salėje praturtina žinias apie čia virusį gyvenimą. Paveiksle „Prie židinio“ (1910) matomas ne tik mėlynas židinys, bet ir interjero detalės.
