Genovaitė ŠNUROVA. Kad viščiukus, t. y. derlių, žemdirbiai skaičiuoja rudenį – seniai žinoma ir jau gerokai nuvalkiota patarlė. Betgi vis tiek tik rudenį paaiškėja visų metų triūso rezultatai, sudėliojami pliusai ir minusai, daromos išvados.
Apie tai, kokie jau į istoriją besiropščiantys metai buvo Utenos rajono žemdirbiams, kalbėjomės su Utenos rajono savivaldybės administracijos Kaimo ir bendruomenių reikalų skyriaus vedėja Raimonda JANKAUSKIENE.
Šių metų pavasaris išskirtinis. Ar karantinas labai sutrukdė pavasario darbymetį?
Žemės ūkio darbai karantino metu nesustojo – ūkininkai laikėsi karantino reikalavimų, tačiau nesėdėjo rankas sudėję – plušėjo savo ūkiuose, planavo ateitį. Kai miestuose gyvenimas apmirė – kaime, priešingai, darbai vyko kaip įprastai. Be abejo, dėl stojusios prekybos žemdirbiams buvo sunkiau įsigyti sėklų, trąšų, pašarų, kitų būtinų prekių.
Besibaigianti javapjūtė parodė, kad karantinas neturėjo didelės įtakos grūdinius, ankštinius augalus auginantiems ūkininkams. Aruodai nebus tušti. Covid-19 pasekmes labiau pajuto gyvulininkyste užsiimantys ūkiai dėl smarkiai kritusių superkamos produkcijos kainų. Prarastas pajamas iš dalies valstybė jau kompensavo pieninių karvių augintojams (dar numatyta išmokėti ir papildoma parama už iki rugsėjo 1 d. laikytas pienines karves), taip pat kompensacijų sulauks ir galvijų laikytojai, pardavę galvijus rinkai, smulkieji ūkininkai (kurių ūkiai iki 4 ekonominio dydžio vienetų – EDV), kailinių žvėrelių bei daržovių augintojai (tiekę užaugintą produkciją rinkai pagal sutartis ir praradę pajamas dėl nutrūkusio produkcijos supirkimo). Tikimės, kad valstybės pagalba nors šiek tiek kompensuos patirtus nuostolius. (Tęsinys 2020 09 26 laikraštyje)
